Kelis Aleksoto namus apsėmusi pirmoji pavasarinio potvynio banga atslūgo, tačiau grėsmė neišnyko. Ar iki antrosios bangos savivaldybė spės padėti aleksotiškiams?

Prieš dvi savaites gerokai atšilus, iš laukų plūstelėjęs vanduo vien Armoniškių gatvėje apsėmė kelis namus. Į Lietuvą grįžę šaltesni orai potvynį sustabdė, šiuo metu apie nulį svyruojanti temperatūra mažina galimą jo mastą, bet visiškai potvynio išvengti nepavyks.

Aleksoto seniūnija savivaldybei pateikė aštuonių vietovių sąrašą, kuriose potvynio grėsmė yra pati didžiausia. Vėliau iš sąrašo penkios vietovės išbrauktos, todėl beliko trys.

"Pateikėme sąrašą vietų, kuriose potvynis buvo ir praėjusiais metais. Bet savivaldybė neturi lėšų padėti visam Aleksotui, todėl problemas, kurios kyla privačiuose sklypuose, turės spręsti jų savininkai", – sakė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Seniūnės teigimu, bene didžiausios problemos židinys yra S.Kymantaitės-Čiurlionienės gatvėje, kurią užliejęs vanduo netrukus pasiekia ir O.Milašiaus bei Lapų gatvių gyventojų namus. Tačiau išbraukytame grėsmingiausių vietų sąraše S.Kymantaitės-Čiurlionienės gatvės nebeliko. Savivaldybė pasirengusi potvyniui už akių užbėgti tik Armoniškių, Mokolų ir Juodelynės gatvėse. Apie tai išgirdusi seniūnė žadėjo kreiptis į miesto komunalininkus, kad šie peržiūrėtų prioritetus.

"Ten būtina kažką daryti, nes jau pernai vanduo užliejo daug namų, o šiemet pranašaujama, kad potvynis bus dar didesnis", – teigė L.Navickienė.

Prieš gerą savaitę savivaldybė kovoti su potvyniu Aleksote iš administracijos direktoriaus rezervo fondo skyrė 10 tūkst. litų, tačiau jokių realių darbų už tuos pinigus dar nepadaryta. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad šiuo metu kaip tik skaičiuojama darbų sąmata, o numatytus darbus ketinama atlikti šią ar kitą savaitę.

Tikimasi, kad pagalba bus suteikta greičiau, nei kils nauja potvynio banga.

"Pati gamta duoda laiko pasiruošti", – pastebėjo L.Navickienė.

Darbų apimtys nebus labai didelės. Reikės iškasti kelis griovius, pravalyti vandens pralaidas, atvežti žvyro. Todėl visų numatytų lėšų greičiausiai neprireiks.

A.Pakalniškio teigimu, kitose seniūnijose iš pievų plūstančio vandens keliamo potvynio grėsmė nekyla.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo imtis visų įmanomų priemonių pavasario polaidžio potvyniams išvengti: išvalyti drenažo ir lietaus kanalizacijos sistemas, išvalyti lietaus surinkimo šulinių groteles, nukasti sniegą ir ledą nuo vandens pralaidų ties įvažiavimo keliais į kiemus, išsivalyti atvirus vandens nuleidimo griovius, latakus.

Gyventojams, kurių namų valdos yra galimoje pavasario polaidžio potvynio zonoje, patariama iš anksto kreiptis į projektuotojus, statybos priežiūros, komunalinio ūkio, civilinės saugos, savivaldybių specialistus, kurie patars, o esant būtinumui, patys imsis priemonių, kad būtų galima išvengti nelaimės. Siekiant, kad per potvynį būtų patirta kuo mažiau turtinių nuostolių, patariama gyventojams savo turtą apdrausti nuo potvynio padarytos žalos.

Apie semiamas vietas pirmiausia reikia informuoti seniūnijas ir savivaldybių administracijų atsakingus darbuotojus. O esant realiai grėsmei žmonių sveikatai ir gyvybei – kreiptis į ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šaltinis: Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Upėse vanduo kol kas nekyla

Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas sakė, kad pastaruoju metu oro sąlygos itin palankios, todėl potvynis šią savaitę nei Nemune, nei Neryje tikrai nekils ir leidžia tikėtis, kad didesnio potvynio bus išvengta vėliau.

Laukuose sniego beveik nebeliko, pastaruoju metu vyraujanti temperatūra dienomis tirpdo ledą, o naktimis atlydžiui neleidžia įsibėgėti. Neris vis dar prigrūsta ledų sangrūdų, bet vandens lygis upėje sparčiai krinta – po 14–20 cm per parą. Potvynio pavojus padidėtų, jei smarkiai atšiltų ir pradėtų lyti, tačiau tokių oro permainų artimiausiu metu nesitikima.