Paveldo komisija pakartotinai svarsčiusi parko atnaujinimo idėją sutvarkyti Sapiegų rūmų barokinį parką, šiam sumanymui dar kartą pritarė.

VKPK Sapiegų rūmų barokinio parko sutvarkymo idėją jau yra svarsčiusi prieš kelis metus. Tuomet, 2015 m. siūlyta užtikrinti nuolatinį tikslinį finansavimą Sapiegų rūmų tvarkymo darbams ir sudaryti sąlygas restauratoriams tolygiai bei nuosekliai dirbti restauravimo-atkūrimo darbus.

2016 m. Paveldo komisija akcentavo būtinybę parengti barokinio parko sutvarkymo ilgalaikę strategiją bei svarstyti galimybę atkurti Sapiegų rezidencijos parko planinę vizualinę ašį su Viešpaties Jėzaus trinitorių bažnyčios kompleksu.

Paveldo komisijoje pakartotinai svarstant šio sodo sutvarkymo idėją buvo akcentuota, kad Lietuvoje nėra išlikę barokinio laikotarpio parkų, todėl remiantis dendrologiniais, ikonografiniais, acheologiniais ir kitais tyrimais tokio parko sutvarkymo idėja turėtų būti vystoma. Visgi atkreiptas dėmesys, kad Sapiegų parko atnaujinimas turėtų būti įgyvendinamas etapais bei vystomas neatsiejamai nuo Sapiegų rūmų, kurie priklauso didesniam Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksui.

Vilniaus miesto savivaldybei siūloma aktyviai diskutuoti su bendruomenėmis akcentuojant Sapiegų rezidencijos komplekso svarbą.

XVIII a. pirmoje pusėje suformuotas Sapiegų parkas yra seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Plati tiesi alėja - pagrindinė kompozicijos ašis - buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parkas su rūmais sudarė vieningą barokinį ansamblį. Būtent dėl to, parkas ir rūmai buvo paskelbti nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklais. Parke buvo gausu tvenkinių, parteryje - gėlynų ir retų rūšių augalų. Alėjos vedė prie taisyklingose aikštelėse įrengtų fontanų, dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Sapiegos sakė, kad parką kuria prisimindami ir gerbdami savo protėvių praeitį.

Pasak specialistų, archeologinių tyrimų metu aptikus daug mažosios architektūros elementų, atsivėrė unikali galimybė atkurti tai, kas buvo prarasta. Po 1794 m. sukilimo ir per jo malšinimą Sapiegų rezidencijoje buvo apsistojusi carinės Rusijos kariuomenė, tuomet parkas buvo brutaliai niokojamas: sunaikinti gėlynai, dekoratyviniai elementai, apgriautos tvoros.

Daugiausiai visuomenės aistrų ir pasipiktinimo kelia siūlymai iškirsti dalį medžių, tačiau, pasak VKPK specialistų, tai yra neišvengiama norint atkurti autentišką parko vaizdą, kuris buvo aprašytas išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose.