Kultūros vertybių statusą turinčių namų gyventojai skundžiasi, kad paveldosaugos institucijos trukdo jiems atnaujinti savo būstus.

Duris keitė metus

Maironio gatvės 13-asis namas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, turi valstybės saugomo objekto statusą. 1930 m. iškilusį modernizmo architektūros bruožų turintį penkiaaukštį suprojektavo garsus tarpukario architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

"Džiaugiamės, kad mūsų namas yra paveldo objektas. Bet dėl tokio statuso turime žiaurių problemų. Jei norime ką nors remontuoti, mums viskas kainuoja daug daugiau laiko ir lėšų nei gyvenant eiliniame name. Vien tam, kad pakeistume sovietmečiu įstatytas baisias fanerines pagrindinės įeigos duris, užtruko metus", – guodėsi namo gyventoja Aušra Vitkevičienė. Daugiabučio bendraturčiai archyvuose turėjo ieškoti senųjų nuotraukų, kuriose matytųsi autentiškos namo durys. Naujosios durys, savo konstrukcija primenančios senąsias, buvo pagamintos pagal Kultūros paveldo departamente (KPD) suderintą projektą.

Gyventojai stebėjosi, kad fasadinėje griežtai saugomo namo pusėje paveldosaugininkai leido įrengti atskirą įeigą į pusrūsyje duris atvėrusią drabužių parduotuvę. "Tuo tarpu kiemo pusėje negalime remontuoti balkonų ir stogelio virš laiptinės, nuo kurių byra tinkas. Sako, kad mes sugadinsime bendrą estetinį namo vaizdą. Bet ar geriau bus, kai byrantys balkonai ims kristi ant praeivių galvų?" – stebėjosi A.Vitkevičienė.

Balkono remonto projektas

Laikinai einantis KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas L.Tarbūnas aiškino pats šio namo balkonų ir stogelių remonto klausimų nesvarstęs, o už kolegas atsakyti negalįs. "Bet taip negali būti, kad mūsų padalinys neleistų tvarkyti. Mes norime, kad gyventojai savo paveldosauginius namus tvarkytųsi. Būna, kad departamentas išduoda gyventojams nepatinkančias paveldosaugines sąlygas. Kad neleidžia tvarkytis – čia jau urbanistinės legendos", – aiškino laikinasis vedėjas. Tačiau jis pripažino, kad ir norėdami atlikti mažus namo išorės remonto darbus, į Kultūros vertybių registrą įtrauktų namų gyventojai turi papildomų rūpesčių.

"Jei tai yra darbai, patenkantys į paprastojo remonto rėmus, rašomas prašymas mūsų padaliniui, ir mes atsakome, kokias keliame sąlygas: ar užtenka surašyti darbų programą, ar reikia rimtesnį projektą parengti. Jei reikia tik patinkuoti, kad nuo balkonų ir stogelių nebyrėtų tinkas – projektas nebūtinas. Užtenka atestuoto specialisto parengtos darbų programos", – vardijo L.Tarbūnas.

Sudėtingesnius namo tvarkybos darbus tenka derinti ir savivaldybėje. Namo savininkai turi kreiptis į savo mikrorajono architektą, kad būtų parengtas sąlygų sąvadas. Ši procedūra kartais užtrunka ir keletą mėnesių. "Tokie yra įstatymai. Net ir projekto parengimas užtrunka, reikalauja lėšų. Bet mes negalime pasakyti gyventojams: "Kadangi projektai brangūs, galite jų nerengti." Taip paveldas būtų greitai sugadintas", – įsitikinęs paveldosaugininkas.

Valstybė lėšų neskiria

Kalbinti namo gyventojai apgailestavo, kad visus bendrų patalpų ir pastato išorės remonto darbus tenka daryti privačiomis lėšomis, nors pastatas yra valstybės saugomas objektas.

"Valstybės saugojamų pastatų savininkai gali pretenduoti į valstybės finansavimą. Bet tų pinigų yra tiek mažai, kad privatūs savininkai turi labai menkus šansus juos gauti. Valstybės lėšomis paprastai tvarkomi iškilūs senesni objektai, dažniausiai – kultūros paminklai", – tvirtino L.Tarbūnas. Privatiems paveldo objektų savininkams sudėtinga gauti ir Europos Sąjungos fondų lėšas. Mat tokie fondai teikia pirmenybę valstybinėms ar visuomeninėms įstaigoms, organizacijoms. "Privatūs asmenys gali teikti paraiškas ES paramai gauti, tačiau vien paraišką parengti nepigiai atsieina, o garantijos, kad gausi paramą, nėra", – pripažino valdininkas.

Paveldo objektų apsauga

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktiems namams taikomi skirtingi paveldosaugos reikalavimai. Jie aukštesni, jei pastatui suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Aukščiausi apsaugos reikalavimai keliami kultūros paminklams (Kaune tai – Perkūno namas, Pažaislio vienuolynas). Kultūros paminklus atnaujinant leidžiama daryti mažiausiai pakeitimų. Jų atnaujinimo planus gali parengti tik aukščiausio lygio specialistai.

Kiekvienam Kultūros vertybių registre esančiam namui parengiamas vertingųjų savybių aprašas, kuriuo vadovaujasi paveldosaugininkai. Atnaujinant žemesnį apsaugos statusą turinčius namus paprastai reikalaujama išsaugoti jų tūrį, plotą, aukštesnį apsaugos statusą turinčiuose namuose siekiama išsaugoti ir pastatų medžiagiškumą, išsaugant senąsias architektūrines detales, spalviškumą.

Saugomos urbanistinės teritorijos

Skirtingo laipsnio paveldosaugos reikalavimai keliami pastatams, į Kultūros vertybių registrą patenkantiems kaip saugomos urbanistinės teritorijos dalis.

Vienoje tokių teritorijų – istorinėje Kauno Žaliakalnio dalyje – visi namai suskirstyti į 6 kategorijas. Vertingiausi I kategorijos namai, kurių saugomas tūris, išorinis plano kontūras, medžiagiškumas. Remontuojant išorę, taikomas formų atkūrimas pagal išlikusius elementus. Naudotinos natūralios šiltos spalvos, stogams – skardos ir čerpių dangos, draudžiama įrengti stoglangius.

Remontuojant II kategorijos namus leidžiama naudoti įvairesnę stogo dangą, įrengti stoglangius, langų rėmus keisti ne tik mediniais. Žemesnių kategorijų namus leidžiama tvarkyti laisviau, keisti tūrį ir plano kontūrą.

Paramos šaltiniai

Iš valstybės biudžeto lėšų gali būti kompensuojami valstybės saugomo objekto statusą turinčių privačios nuosavybės pastatų tvarkomieji paveldosaugos darbai, jei paveldo savininkas užtikrina objekto prieinamumą visuomenei. Kultūros paveldo departamentas gali kompensuoti tvarkomuosius paveldosaugos darbus iki 50 proc., tyrimus – iki 100 proc. Tokiems darbams kompensuoti Lietuvoje šiemet skirta 776 tūkst. litų.

Šaltinis: Kultūros paveldo departamentas