Ar galima daugiabutį namą paversti aukso gysla? Kelių sostinės daugiabučių gyventojai įtaria susidūrę būtent su tokius ketinimus puoselėjančia įmone. Ar siekiant perimti namus buvo masiškai klastojami parašai, šiuo metu tiria ir prokurorai.

Sutartį pakišo klasta?

Vilniaus apylinkės prokuratūra šiuo metu tiria gyventojų pareiškimus, kuriuose viena sostinės įmonė kaltinama gyventojų parašų bei dokumentų klastojimu ir sukčiavimu siekiant naudos sau. Į prokurorus kreipėsi Tujų g. 7, Buivydiškių g. 14, Ozo g.19, Šv.Stepono g. 29, Viršuliškių g. 29 ir 55 namų gyventojai. Viena iš besikreipusių, Buivydiškių gatvėje gyvenanti Nijolė Grikštaitė, sakė, kad jų namas dar praėjusiais metais nusprendė išsirinkti naują namo įgaliotinį. Čia ir prasidėjo įdomybės.

„Viskas vyko taip – mūsų namo vadybininkas Romualdas Dzengo, tuo metu dirbęs “Viršuliškių būste„, suorganizavo, kad būtų renkamas namo įgaliotinis. Jis turėjo pereiti susirinkti parašų. Pas kai kuriuos žmones ėjo ir pats vadybininkas, sakė, kad parašų reikia įgaliotiniui rinkti. Bet tas lapas su parašais paskui buvo prisegtas prie jungtinės veiklos sutarties – apie ją nebuvo jokios kalbos. Kiek žinau, šitaip jis surinko parašus gal šešiuose namuose, o kiek parašų neužteko – suklastojo pats. Nes jis turi sąrašą, kas name gyvena, turi ir parašų pavyzdžius. Tada staiga mes sužinome, kad namo administratorius pakeistas. Juo tapo naujai įkurta įmonė “Namų vadyba„. Įtartiniausia, kad tas pats R. Dzengo taip pat perėjo dirbti ten“, – pasakojo N. Grikštaitė.

Tiesa, pirmiesiems gyventojams kreipusis į prokurorus, kai kurių daugiabučių įgaliotiniai namus perduoti „Namų vadybai“ atsisakė.

Nuomonę pareiškė net mirę

N. Grikštaitė pateikė ir daugiau įdomių aplinkybių – pasak jos, ne tik buvo suklastota ketvirtadalis namo gyventojų parašų, tačiau jungtinės veiklos sutarčiai pritarė ir... prieš kelerius metus mirę kaimynai.

„Buvo toks faktas – žmogus beveik prieš ketverius metus atgulė po velėna, bet parašas yra. Tai jie patys savo ranka įrašė reikiamas pavardes, kai kur prirašė ir mirusių žmonių. Bet Registrų centrui tai tiko – pernai gruodį sutartis įregistruota“, – tęsė pasakojimą vilnietė.

Ozo g. 19 namo gyventoja Loreta Narkevičienė tvirtina, kad jos parašas buvo suklastotas.

„Iš esmės visų namo gyventojų parašai buvo suklastoti. Dėl to turėjo pasikeisti namo administratorius, bet kadangi kreipėmės į prokuratūrą, viskas sustabdyta. Jau buvau liudyti dar kartą, kad tai – tikrai ne mano parašas. Niekada niekuo nesiskundėme, tad net neįsivaizduoju, kodėl tą administratorių nuspręsta keisti ir kodėl – tokiais būdais“, – stebėjosi moteris.

Parašus rinko „šventieji“

Pati „Namų vadybos“ vadovė Loreta Čerbienė, vos išgirdusi klausimą apie klastotus parašus, užsipuolė ir ėmė įžeidinėti žurnalistą bei grasinti teismais. Vėliau moteris nusiramino ir tvirtino, kad nei ji, nei jos atstovai jokių parašų nerinko, – tai darė namų įgaliotiniai.

„Aaa, Grikštaitė, o ko dar nori Grikštaitė? O kodėl aš turiu sakyti, ar dokumentai buvo klastojami? Mes parašų nerinkome. Juos tame name rinko Jonas Satkauskas, įgaliotinis, jį visi pažįsta tame name. Jis šventas žmogus – užeikit pas jį, pamatysit – paveikslai net šventi“, – teigė L. Čerbienė.

Anot jos, įgaliotiniai „tik sudarė jungtinės veiklos sutartį“ su jos valdoma įmone, o parašus „surinko patys gyventojai“. Esą išrinktas įgaliotinis, priklausomai nuo to, kokia pasirašyta sutartis, turi teisę ir pats savo nuožiūra pasirinkti namą administruojančią įmonę. Tačiau L. Čerbienė sakė, kad sutartis su Buivydiškių g. 14 namu yra nutraukta.

Ji turėjo paprastą paaiškinimą ir reiškinio, kai sutartį pasirašė mirę žmonės. Esą mirusieji davė įgaliojimą tvarkyti būsto reikalus savo artimiesiems.

Turi savo versiją

L. Čerbienė tvirtino, kad kol kas prokurorai jos neapklausė, ir sakė nesuprantanti, kodėl ji galėtų būti iškviesta liudyti.

„O ką aš turiu liudyti? Niekaip nesuprantu – mane žmonės pasirinko kaip administratorę. Viskas. Tegul jie ir aiškinasi su įgaliotiniu, ar jisai klastojo“, – piktinosi ji.

Kiek namų Vilniuje administruoja „Namų vadyba“, įmonės vadovė nesutiko atskleisti. „Daug. Paslaptis. Kodėl turėčiau jums atskleisti?“ – mestelėjo repliką ji.

Ji taip pat pradžioje tikino neturinti namo įgaliotinių kontaktinių duomenų, tačiau vėliau pripažino, kad bendrauti tenka. Pažadėjusi kontaktinius duomenis duoti, ji vėliau tai daryti atsisakė.

„O kodėl aš turėčiau jums duoti jų telefono numerius? Aš turiu tuos numerius, mes puikiausiai bendraujame. Bet jų duoti neprivalau, kol neatsiklausiau“, – aiškino ji.

Reikia keisti tvarką

Ikiteisminį tyrimą pradėjęs Vilniaus 5-ojo policijos komisariato tyrėjas Andrius Seliukas, taip pat vieną iš tyrimų kuruojanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Audronė Nastulevičienė tvirtino, kad dėl tokios, kaip įtariama, nusikalstamos veiklos vilniečiai kreipiasi nebe pirmą kartą.

„Buvo panašių atvejų užfiksuota ir anksčiau “, – teigė A. Seliukas.

Tai patvirtino ir Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis.

„Tokių atvejų nevadinčiau neteisėtais. Šie atvejai – tiesiog nusikaltimas. Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai Aplinkos ministerija panaikino administruojančių įmonių licencijavimą. Anksčiau norėdamas pradėti pastatų administravimo veiklą turėjai įrodyti, kad esi tam pasirengęs, kad turi specialistus, technines, finansines pajėgas, esi patikimas, nesi teistas. Buvo išduodamas atestatas penkeriems metams. Dabar visa tai panaikinta, o prie bendro turto iš principo gali būti prileista trijų berniukų organizuota UAB, – kalbėjo J. Antanaitis. – Sudaroma sutartis neaišku su kuo, ji parašoma taip, kad neįmanoma jos nutraukti. Tokių atvejų Vilniuje yra.“

Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija reikalavo, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka ir būtų išvengta tokių konfliktų bei gyventojų apgaudinėjimo.

„Kalbame apie tai, kad ta bendrovė į savo sąskaitą gali pradėti rinkti lėšas ne tik už priežiūrą, bet ir už modernizavimą. O pinigus surinkusi tokia bendrovė gali tiesiog dingti. Juk pabėga ir bankų vadovai. Kitas dalykas – toks administratorius, pradėjęs darbus ir neturėdamas nei pinigų, nei įrangos, gali padaryti žalą namui – juk sprogsta vamzdžiai, įvyksta įvairių dalykų dėl vadybininkų neatsargumo. Bet tokio administratoriaus tikslas yra tik gauti pinigų. Tad veikla turi būti draudžiama – įmonė turi turėti lėšų draudimui“, – tvirtino J. Antanaitis.

Jis pridūrė, kad iki šiol apie tai diskutuojama su Aplinkos ministerija, kurios atstovai lyg ir sutinka su jų argumentais, bet realių veiksmų nesiima.