Po pamokų – į miestą: Vilniuje startuoja mokslo tyrinėjimų maršrutas

Po pamokų – į miestą: Vilniuje startuoja mokslo tyrinėjimų maršrutas

2025-09-01 15:30

Rugsėjo 1-ąją švenčiant naujų mokslo metų pradžią svarbu susitelkti ne tik į laiką mokykloje, bet ir laiką po pamokų. Naujas teminis mokslui skirtas maršrutas, dar viena „Išeik į kiemą“ stotelė ir kitos miesto tyrinėjimo patirtys yra „Neakivaizdinio Vilniaus“ receptas turiningam užklasiniam laisvalaikiui.

Po pamokų – į miestą: Vilniuje startuoja mokslo tyrinėjimų maršrutas
Po pamokų – į miestą: Vilniuje startuoja mokslo tyrinėjimų maršrutas / V. Ribokaitės nuotr.

„Rudenį miesto tyrinėjimo tempas neturi sulėtėti. Tiek vaikus, tiek studentus, tiek visus vilniečius bei miesto svečius kviečiame pažinti sostinės rajonus per interaktyvias patirtis. Pažinimas ugdo smalsumą, o smalsumas – kūrybiškumą“, – kaip „miestinėjimai“ gali padėti įgyti vieną svarbiausių kompetencijų patarė projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ iniciatorė ir koordinatorė Sonata Griškienė.

Be to, miesto tyrinėjimo naudos prilygsta buvimo gamtoje naudoms. Tad net vaikams skundžiantis, kad užduota daug namų darbų ar jie jaučiasi pavargę po pamokų, tėveliai elgiasi teisingai, skatindami juos padaryti pertrauką mieste.

„Saulės šviesa bei aktyvus buvimas lauke skatina serotonino – natūralaus antidepresanto, vadinamo laimės hormonu, – gamybą. Dėl šio hormono išsiskyrimo gali pagerėti vaikų miegas, nuotaika, atsparumas stresui, susinormalizuoti apetitas. Laikas gamtoje ar aktyvus laisvalaikis mieste gali būti puiki prevencija regos, laikysenos, eisenos ligoms ir sutrikimams. Pasivaikščiojimas aktyvina kūno kraujotaką, todėl po jo vaikui gali būti lengviau susikoncentruoti mokslinėms veikloms, dažnai į užduotis pažiūrima kūrybiškiau,“ – nelaukti kitų vasaros atostogų, o jau nuo rugsėjo turiningai išnaudoti laiką po pamokų ragino vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė.

Štai, pavyzdžiui, Lazdynuose jau galima rasti naujausią projekto „Išeik į kiemą“, skatinančio atrasti sostinės rajonus, stotelę. Menininkas Pijus Čeikauskas-Pidžin pėsčiųjų alėjoje prie Vilniaus Lazdynų mokyklos, šalia vaikų žaidimo aikštelės (Architektų g. 13) paruošė piešinius, kuriuos turi užbaigti patys vaikai. Čia ežiukui trūksta spyglių, o sraigei – kiauto. Daugiau apie „Išeik į kiemą“ ČIA.

Šiuos herojus, primenančius Vilniaus – Europos žaliosios sostinės žinutę, galima „sutikti“ ir ant šių metų „Neakivaizdinio Vilniaus“ paruošto Pamokų tvarkaraščio. Jis bus dalinamas Vilniaus stende Vilniaus dienų festivalyje rugsėjo 5-7 d., arba jį parsisiųsti galima ČIA.

Idėja savarankiškiems pasivaikščiojimams po miestą – naujas teminis maršrutas „Nuo ląstelės iki Vilniaus. Gyvybės kodo paslaptis“. Jį sukūrė Vilnius-Lithuania iGEM 2025 komanda. (iGEM (International Genetically Engineered Machine) yra pasaulinis studentų konkursas, kuriame 450 komandų iš viso pasaulio kuria inovatyvius sprendimus aktualioms biologinėms ir visuomeninėms problemoms, pasitelkdamos sintetinę biologiją.

Laikas gamtoje ar aktyvus laisvalaikis mieste gali būti puiki prevencija regos, laikysenos, eisenos ligoms ir sutrikimams.

„Maršruto idėja gimė siekiant atrasti naujus taškus, kurių dėka būtų galima perteikti žinutę, kad mokslas nėra tolimas ir uždarytas tik laboratorijoje. Pagrindinis maršruto tikslas – atskleisti, kad mokslas ir gyvybės mokslai yra aplink mus, o mokslinės vietos yra prieinamesnės ir dažnesnės nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigė maršruto sudarytoja Areta Petrauskaitė, Vilnius-Lithuania iGEM 2025 komandos Žmogiškųjų veiklų vadovė.

Pasak jos, maršrute susipina gamta, mokslas, menas ir kasdienybė, tad tai – puikus būdas ne tik susipažinti su kažkuo nauju, bet ir pabėgti iš kasdienybės bei atrasti laiko sau. Į pasivaikščiojimą įtrauktas ne tik Gyvybės mokslų centras, bet ir skalikų skulptūra.

„Juk daliai net neteko girdėti apie tai, kad lietuviai turėjo savo šunų veislę, o jai atsirasti taip pat reikėjo mokslinių žinių apie gyvybę ir kaip išsaugoti norimas savybes. Šie neįprasti sustojimai mums padeda į bendrą gyvybės mokslo suvokimą pažiūrėti iš kito kampo ir sukurti didesnę terpę diskusijai šia tema“, – kalbėjo A. Petrauskaitė.

Maršrutą „Nuo ląstelės iki Vilniaus. Gyvybės kodo paslaptis“ galima rasti ČIA.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų