Lietuvos susisiekimo ministras Rygoje paragino Baltijos šalis derybose su Europos Komisija solidariai ginti Vilniaus prijungimo prie europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ idėją. Tačiau Estija ir toliau laikosi nepalankios Lietuvai nuomonės.

„Lietuva neturėtų būti viena derybose dėl Vilniaus įtraukimo į projektą – tai turėtų ginti visos Baltijos šalys drauge“, – Baltijos asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje sakė Rimantas Sinkevičius.

Anot jo, Vilniaus prijungimas yra svarbus, nes sostinė sukuria 60 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Latvijos susisiekimo ministras Anrijas Matisas pareiškė, jog Lietuvos siekis įtraukti Vilnių į „Rail Baltica“ projektą yra pagrįstas, tačiau diskusijos neturi stabdyti paraiškos Europos Komisijai pateikimo.

„Pagrindinė tema dabar, be abejo, yra Vilnius. Projekto tikslas – sujungti Europos sostines, todėl Lietuvos noras yra pagrįstas, tačiau mes privalome Europos Komisijai tai ekonomiškai pagrįsti“, – sakė ministras.

Tuo tarpu Estijos ekonomikos ir ryšių ministro patarėjas Indrekas Sirpas išsakė nepalankią Lietuvai nuomonę. Anot jo, Vilniaus prijungimas gali būti įgyvendinamas kaip atskiras projektas, nes „Rail Baltica 2“ projekto tyrime tai nenumatyta.

R.Sinkevičius pranešė, jog Lietuva Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ ekonominio pagrįstumo vertinimą galėtų atlikti per kelis mėnesius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai prieš savaitę pasiekė susitarimą dėl daugiausiai diskusijų kėlusio Vilniaus prijungimo klausimo. Nutarta, kad Lietuvos sostinė tikrai bus „Rail Baltica“ dalis, tačiau dar deramasi, kokiu būdu tai įrašyti į sutartį.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl užtruko derybos dėl akcininkų sutarties.