Padangos, plastikinės automobilių detalės, sudaužyti žibintai, šiferio lakštai ir paprastos buitinės atliekos. Tokiomis „gėrybėmis“ gali pasigirti arčiausiai sostinės esančios Vilniaus rajono pamiškės.

Vienas didelis sąvartynas

Apie sąvartyną Vilniaus rajono Zujūnų kaimo prieigose klausinėjančius žurnalistus vietos gyventojai tikino, kad vienas toks objektas čia išnyko visai neseniai. Marija prisistačiusi moteris, paklausta apie sąvartyną, iš pradžių taip pat parodė ranka į čia pat Zujūnų karjero pašonėje žaliuojančią pievelę.

„Štai čia buvo sąvartynas, bet per pavasarinę talką čia viską sutvarkė ir žolytę pasėjo. O daugiau sąvartynų pas mus nėra“, – tikino moteris, tačiau išgirdusi, kad ieškoma nelegalių sąvartynų, tik mostelėjo ranka. – Ai, tai čia visur vienas didelis sąvartynas. Ypač daug šiukšlių miške. Į jį sunkvežimiais veža."

Mūšį su šiukšlintojais Vilniaus rajone pralaimi visi – ir rajono valdžia, ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir savanoriai. Sutvarkius vieną nelegalų sąvartyną, po kurio laiko atsiranda naujas. Šiukšlintojai ieško vis įmantresnių, vis sunkiau pasiekiamų vietų. Teršiami privatūs miškai, plytgaliai ir šiferio nuolaužos beriami ir į geomorfologines griovas, susiformavusias prieš daugelį metų.

Į moteriškės nurodytą miškelį užsukusius žurnalistus iš pradžių pasitiko krūvos padangų, tačiau, braunantis gilyn, „gėrybių“ tik daugėjo. Ėmė rastis netgi „specializuotų“ sąvartynų: krūva lengvųjų automobilių degalų bakų, už keliasdešimties metrų – salono apdailos detalių, rankenėlių, tepalų bakelių.

Atsiranda spontaniškai

Kiek tokių spontaniškų sąvartynų atsiranda, kiek jų pavyksta užfiksuoti ir sunaikinti, tiksliai pasakyti negali niekas. Net Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas pripažįsta: kovoti su tokiu gyventojų nesąmoningu elgesiu be galo sunku.

„Spontaniškų sąvartynų skaičius visuomet išauga prieš akcijas “Darom„. Žmonės tikisi, kad šiukšles kas nors išveš, todėl gabena jas ir meta ten, kur buvo laikinos aikštelės. Visiškai neseniai užfiksavome vieną tokią aikštelę Lavoriškių miestelyje, Zujūnuose esame aptikę bent tris aikšteles. Prie Avižienių sugavome žmones, kurie jau buvo atvažiavę, išvertę į duobę ir ruošėsi užkasti statybines atliekas. Privertėme juos šiukšles susirinkti ir nuvežti priduoti į normalų sąvartyną“, – pastarųjų dienų įvykius nupasakojo M.Bekasėnas.

Kovoja su sodininkais

Didžiausia Vilniaus rajono problema, pasak M.Bekasėno, – sodų gyventojai iš sostinės. Rūpesčių taip pat kelia atsitiktiniai turistautojai. Dauguma jų nuniokoja aplinką, kur galbūt dar atvyks ne kartą ir ne du.

„Tai jau taisyklė. Kur sodai – ten pilna šiukšlių. Prišiukšlinta ir pamiškėse, ir prie ežerų. Orai atšyla ir visi miestiečiai skuba valgyti šašlykų į gamtą, į Vilniaus rajoną. Prisiperka mieste produktų, o pakuotes kažkodėl nori išmesti čia pat, kur poilsiauja. Bet jei pavalgei, pabuvai gryname ore, būk geras – susitvarkyk po savęs ir vežk į miestą, į konteinerį“, – piktinosi Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas.

Dalis poilsiautojų šiukšles vis dėlto susirenka, tačiau į miestą jų gabenti nesiruošia – sukrauna į artimiausiose viešojo transporto stotelėse esančias šiukšliadėžes.

„Toks poelgis taip pat neetiškas. Tokios šiukšliadėžės pastatytos smulkioms šiukšlėms – nuorūkai, pažymėtam bilietui, cigarečių pakeliui išmesti, tačiau ne didžiuliam šiukšlių prikrautam maišui. Paskui kelininkai pyksta, nes būtent jie tas šiukšles išveža. Jiems tai grynas nuostolis“, – dėstė M.Bekasėnas.

Teko gaudyti pačiam

Agentūros vedėjas pasidžiaugė, kad šiuo metu vis mažiau bėdų aplinkosaugininkams kelia statybininkai. Iš didesnes statybas vykdančių įmonių reikalaujama pristatyti pažymas, kad jie atliekas išvertė ne kur nors pamiškėje, o nuvežė į specialų sąvartyną. Mažesnes statybas stengiamasi kontroliuoti savo jėgomis.

„Atsimenu atvejį, kai viena įmonė, rodos, iš Utenos, tvarkė Žalgirio ligoninę. Jie įsigudrino šiukšles vežti į Vilniaus rajoną. Bėrė beveik prie mano namų. Pamačiau nuvažiuojančią mašiną, nuėjau prie tos šiukšlių krūvos ir žiūriu, kad ten įvairūs kvitai tarp šiukšlių mėtosi su tos ligoninės rekvizitais. Privertėme tada juos savo šiukšles išgabenti ten, kur reikia“, – prisiminė M.Bekasėnas.

Savo gyventojus sutramdė

Pasak M.Bekasėno, palyginti su ankstesniais metais, nelegaliai išmetamų statybinių šiukšlių sumažėjo bemaž penkis kartus. Tikimasi, kad, nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojus privalomam mokesčiui už šiukšlių išvežimą, turėtų gerokai sumažėti ir vietos gyventojų išmetamų šiukšlių.

„Anksčiau juk būdavo taip, jog žmogus dievagodavosi ir įrodinėdavo, kad pas jį šiukšlių nėra. Negamina jis šiukšlių, ir viskas, tad ir išvežti jam jų nereikia. Dabar, įvedus mokesčius, šiukšlių turbūt atsiras pas visus“, – teigė M.Bekasėnas.

Dienraščio žurnalistų kalbintas Zujūnų seniūnas Ruslanas Adaškevičius patvirtino, kad iki gegužės 1 d. sutartis su šiukšlių vežėjais buvo sudarę daugmaž 50 proc. gyventojų.

„Birželio pradžioje jau turėtų būti pirmieji naujosios tvarkos rezultatai. Visaip buvo – ir pyko žmonės, ir agresyvumo būta. Tačiau visiems paaiškinome, nustatėme mokesčius, kurie apskaičiuojami priklausomai nuo asmens turimo būsto ploto, ir tikimės, kad šiukšlių palaukėse bei pamiškėse gerokai sumažės“, – vylėsi R.Adaškevičius.

Nepaiso taisyklių

Zujūnų seniūnas patikino, kad vilniečiai ir sodų gyventojai jo seniūnijoje nėra patys rimčiausi šiukšlintojai. Neretai bėdų čia pridaro savi žmonės. Neskuba tvarkytis ir privačių namų savininkai.

„Tas miškelis, kuriame jūs buvote, yra privati valda. Ir jeigu mes savo teritoriją sutvarkėme, tai ten tvarkyti negalime. Tai yra žmonių nuosavybė. Jie patys turėtų pirmi parodyti iniciatyvą, galbūt kreiptis pagalbos. O šiaip neretai žmonės šiukšles meta į pamiškes ne todėl, kad būtinai nori mišką sugadinti. Tiesiog jie nežino, kad yra sąvartynas, kuris tas šiukšles priima“, – apibendrino seniūnas.