- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internete ovacijų audrą šiomis dienomis kelia Lietuvoje gyvenančio užsieniečio pasisakymas apie mūsų šalį. Rusas negailėjo gerų žodžių, išsakydamas savo pastebėjimus apie įvairias gyvenimo sritis.
Geriausia idėja gyvenime
Lietuvoje jau šešerius metus gyvenantis iš Sankt Peterburgo atvykęs Matvei Linov gavo leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje.
Ta proga jis lietuviškai surašė pastebėjimus, kuriuos rasite teksto apačioje, apie Lietuvą, gyventojus, galimybes ir kai kuriuos papročius.
„Dirbu, gyvenu, turiu verslą. Labai patinka Vilnius, kaip miestas, ir Lietuvos mentalitetas. Mąsčiau, kur gyventi išvykus iš Rusijos, ir radau geriausią variantą. Gražus miestas, normali valstybė, ko dar reikia?“ – klausė jaunas vyras.
„Tai buvo geriausia idėja mano gyvenime“, – portalui kauno.diena.lt tvirtino pašnekovas.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
Per šešerius metus, kol gyvena Lietuvoje, buvo konfliktinių situacijų, tačiau, kaip teigė M. Linov, visur tokių dalykų gali pasitaikyti.
„Negaliu pasakyti, kad lengvai pritapau, bet ir nelabai sunkiai“, – apie integraciją prakalbo rusas.
Jis atvyko vystyti verslo, tad nereikėjo ieškoti darbo – darbo vietą pats sau susikūrė. Vilniuje įkūrė „Iliuzijų muziejų“. Per paskutinius trejus metus „Iliuzijų muziejus“ atidarė ir Bulgarijoje bei Lenkijoje.
Su jo poste minimu baru „Jamaika“ jis susijęs tik kaip klientas. „Kalbant apie integraciją, ten gaudavau daug patarimų, pagalbos“, – sakė pašnekovas.
„Kiauliena“ ir „kelionė“
Su M. Linov kalbėjomės lietuviškai. Kalbą vyras įvaldęs gerai, susišnekėjome puikiai. „Bet vis dar sunku rašyti, darau daug gramatinių klaidų. Ir tą tekstą rašiau apie valandą. Buvo gal 200 klaidų“, – juokavo vyras.
Lietuvių kalbos mokytis jis nusprendė vos atvykęs. Paklaustas apie lingvistinius nesusipratimus pašnekovas sakė, kad jam kažkodėl beveik identiškai skamba žodžiai „kiauliena“ ir „kelionė“, „kirpykla“ ir „kepykla“, o aplinkiniams labai keista, kaip jis gali painioti tokius dalykus.
„Lietuviškai viską galiu suprasti, bet ne visada galiu pasakyti tai, ką norėčiau, o žmonės gali pagalvoti, kad tiesiog nenoriu atsakyti“, – apie nejaukią tylą sakė M. Linov. Todėl, kiek patylėjęs, bando atsakyti kita kalba. Tačiau pokalbyje su žurnaliste jo lietuvių kalbos žinių pakako.
Pateikė sąrašą
„Retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais“, – pastebėjimų iš gyvenimo Lietuvoje pradėjo sąrašą M. Linov.
Savo mintis vyras išdėstė papunkčiui, negailėjo pačių šilčiausių žodžių.
„Lietuviai yra geresni, nei galvoja apie save. Ypač jaunimas. Nė vienoje šalyje nesu susidūręs su tuo, kad žmonės taip sunkiai dirba, stengiasi, sugalvoja. Jaunoji karta nori dirbti, nebijo darbo ir atsakingai į jį kreipiasi. Lietuva turi vieną geriausių customer service (klientų aptarnavimas, – aut. past) PASAULYJE. Tiek turistams, tiek vietiniams – su šypsenomis, skirtingomis kalbomis, draugiški ir atviri“, – pirmąjį pagyrimą dėstė rusas ir toliau tęsė.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
„Lietuva yra galimybių šalis. Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, valstybe, dauguma yra labai patriotiški, ir tam tikrai yra priežasčių: jums pavyko čia sukurti sąžiningą valstybę.
Lietuva yra galimybių šalis. Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, valstybe, dauguma yra labai patriotiški.
Skatinami geri darbai, smerkiami blogi darbai. Visuomenėje tvyro teisingumo dvasia. Tuo pačiu metu nėra biurokratijos, nėra atskirta „valstybė“ nuo „žmogus“ – ypač visos pandemijos pavyzdžiu matome, kad tie patys žmonės, su kuriais bendraujame kasdieniame gyvenime, kontroliuoja ir priima sprendimus. Jie priima sprendimus, daro klaidas, priima nepopuliarius ar populiarius sprendimus, tačiau nė vienas iš jų akivaizdžiai neveikia savo interesais, viršydamas daugumos gyventojų interesus.
Uždirbti milijoną (ar kitą sumą) šiandieninėje Lietuvoje yra lengviau nei vogti“, – dalykus, kuriuos kartais lietuviai mato visai kitokiomis spalvomis, paminėjo M. Linov.
Jis rašė, kad lietuviški gaminiai šalyje yra kokybės simbolis.
„Lietuvių kalbą galima išmokti. Niekas nesistebi, kad šalyje yra daug gyventojų, kalbančių rusiškai, angliškai ir lietuviškai. Man tai vis dar WOW. Jeigu norite sužinoti, kaip atrodo A1 lygis gyvenime – galite suprasti iš šio teksto. Arba bendraudami su manimi gyvai“, – toliau dėstė vyras ir paminėjo dvi lietuviškas tradicijas, kurių esą niekada nesupras nei jis, nei kitas žmogus, gimęs kitoje šalyje:
„Kaip galima suvalgyti du cepelinus, kodėl reikia važiuoti į Palangą kiekvieną vasarą, jei už šiuos pinigus galite skristi į Barseloną ar Graikiją?“ – neretai ir mūsų tautiečiams kylančius klausimus iškelia M. Linov.
Pasak jo, kalbėti apie šalies dydį iš tikrųjų nėra svarbu, Europos rinka yra atvira visoms idėjoms.
„Tailande parduotuvėse parduodama lietuviška kepta duona. Vilnius nėra panašus į mažą miestą, kuriame kažko trūksta. Greičiau atrodo kaip supermoderni Europos sostinė. Net Prancūzijoje Vilnius būtų trečias pagal dydį miestas. Visos mieste įgyvendintos idėjos yra šviežios, iššaukiančios ir nuoširdžios“, – pagyrų Lietuvos sostinėj negaili jis.
Įrašo pabaigoje M. Linov išsakė žodžius, kurie nepaliko abejingų.
„Lietuva mane pakeitė, šie pokyčiai yra geri ir rimti. Ah, nuo šiandien turiu leidimą nuolat gyventi. Iki pasimatymo „Jamaika“ bare, jei karantinas baigsis vieną dieną.
Matvei Linov/Asmeninio archyvo nuotr.
Po vyro parašytų įrašu iš karto pasipylė komentarai. Daugybė žmonių pritarė užsieniečio mintims ir dėkojo, kad rado laiko jas suguldyti.
„Šaunus apibendrinimas iš šalies, kiek mums reikia vertinti ką turime!“ – sakė vienas internautų. „Pasimokykime iš šio jauno žmogaus matyti daugiau pozityvo kasdieniame gyvenime!“ – siūlė kitas komentatorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūrininko knygelė – tik po VSD patikros1
Susisiekimo ministerijoje derinamos naujos jūrininko knygelės nuostatos. ...
-
Tik maža dalis atvykstančiųjų iš Lenkijos nepasirūpino privaloma anketa
Pasienyje su Lenkija karantino reikalavimų laikymąsi kontroliuojantys pasieniečiai fiksuoja, kad pastarąją savaitę vėl gerokai sumažėjo privalomų QR kodų neturinčių keliautojų. ...
-
Sveikatos specialistai tikrins, ar darbuotojai tiriami dėl COVID-191
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuo pirmadienio pradeda tikrinti, ar darbuotojai periodiškai tiriami dėl COVID-19. ...
-
Kauno klinikose atidaryta 300 vietų automobilių aikštelė3
Pirmadienį Kauno klinikose atidaryta kelių aukštų 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, skirta ligoninės pacientams ir lankytojams. ...
-
Gyventojai telefonuose sulaukė skubaus įspėjimo: senjorai raginami skiepytis nuo COVID-1910
Pirmadienį gyventojai į mobiliuosius telefonus gavo įspėjimą, kuriuo senjorai kviečiami skiepytis nuo koronaviruso. ...
-
Seimo sukeltas žuvininkystės chaosas9
Seimas gerokai sujudino Vakarų Lietuvos žvejus, nes rengiasi įvesti iki šiol neregėtus žvejybos draudimus. ...
-
Sutriko dėl skrydžio sąlygų: vis kitokie atsakymai, žmonės klaidinami
„Kur tik beskambinau, visur aiškina skirtingai. Skambinau ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į oro uostą. Norėjau pasiteirauti, ar skrendant į Jungtinę Karalystę būtina turėti neigiamą PGR COVID-19 testo rezultatą, ar tinka ir nei...
-
Orai: šilumą išstums vėsios permainos, sugrįš lietus ir šlapdriba
Savaitės pradžioje lepins besitęsianti maloni šiluma, tačiau nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Visgi, remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės paba...
-
COVID-19 abiturientams egzaminų nepalengvins1
Egzaminų užduočių rengėjų prašyta atsižvelgti į tai, kad mokantis nuotoliniu būdu abiturientams neįmanoma atlikti kai kurių darbų. Tad siūlyta neakcentuoti to, ko mokomasi dvyliktoje klasėje. ...
-
Nuo COVID-19 jau paskiepyta per 4,3 tūkst. statutinių pareigūnų
Nuo COVID-19 paskiepyta per 4,3 tūkst. statutinių pareigūnų arba 29 proc. visų vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių pareigūnų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...