Kauno konservatorių idėja mieste statyti kongresų rūmus stumiama į priekį. Kauno sporto halė, kuri, Nemuno saloje atsiradus moderniai „Žalgirio“ arenai, natūraliai prarado buvusią trauką ir užimtumą, panardinta į dideles skolas.

Šildymo sezonas – šokas

Aštuntą dešimtmetį skaičiuojanti Kauno sporto halei atėjo sunkūs laikai. Jos vadovų galvos skausmu tapo ne tik neaiški valdžios pozicija dėl ateities, bet ir skiriami trupiniai finansavimui.

Senoji sporto halė, kaip ir daugelis kauniečių, labiausiai bijo šildymo sezono. Sąskaitos už šildymą šiam objektui itin smarkiai kerta per kišenę. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, kurį sudaro stadionas ir halė, direktoriaus pavaduotojas Raimundas Miladauskas neslėpė: šią žiemą dvi dienas šildyta halė administracijai kainavo 2 tūkst. litų.

Rūmams – detalusis planas

Žinoma, kongresų rūmai Kaunui kainuos gerokai daugiau – dešimtis milijonų litų.

Šiuo metu jau rengiamas kongresų rūmų detalusis planas – ruošiamasi visuomenės reikmėms paimti žemę.

„Gautas sutikimas iš Nacionalinės žemės tarnybos, leidimas projektuoti. Vieta jau parinkta konkurso būdu – rūmai turėtų iškilti Aleksote, Žemojoje Fredoje, kitame Nemuno krante netoli Vytauto Didžiojo tilto“, – informavo miesto Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Kauno kongresų rūmų entuziastai mano, kad 2014 m. galėtų būti paskelbtas techninio projekto, o 2015-aisiais vykti rangovo konkursas.

Kol Kauno valdžia artina prie realybės kongresų rūmų viziją, sporto halei drastiškai apkarpytas finansavimas.

Ėjimas į duobę

Pasak R.Miladausko, savivaldybės skiriami (tiksliau, neskiriami) pinigai yra didžiausia halės bėda. Šiais metais vietoj planuotų 200 tūkst. litų visam S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui atseikėta tik 95 tūkst. litų.

„700 tūkst. litų – tokia reali suma metams, kad visas sporto centras galėtų egzistuoti negrimzdamas į skolas“, – paaiškino R.Miladauskas.

„Pernai, – sakė jis, – skirta 400 tūkst. litų, o mes net ir taupydami turėjome apytikriai 250 tūkst. litų skolos. Ko gero, suprantate, kokie bus su šių metų rodikliai su tiek skirtų pinigų.“

„Esame šoko būsenos po tokio miesto vadovų sprendimų“, – kalbėjo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktoriaus pavaduotojas.

R.Miladauskas teigė suprantantis, kad miestui trūksta pinigų, bet neslėpė, ką mano apie valdžios skirtą finasavimą halei ir S.Dariaus ir S.Girėno stadionui: „Tai – ėjimas į duobę.“

Džiaugiasi sugrįžėliais

„Kalbant apie užimtumą, manau, halei sekasi gana neblogai, – sakė R.Miladauskas. – Pamažu jaučiame tendenciją, kad čia grįžta kultūros renginiai. Gal ne tokie masiški kaip kitur, tačiau tokie, kuriems reikia mažesnės erdvės.“

Nors automobilių spūsčių ir žmonių minių, kaip būdavo seniau, prie halės jau nebematyti, R.Miladauskas tikino, kad, lyginant su praėjusiais metais, sporto renginių halėje taip pat padaugėjo. Pasak jo, tam įtakos turėjo ne tik miesto tarybos sumažinti nuomos įkainiai, bet ir sprendimas įvairiems sporto klubams, gaunantiems paramą iš savivaldybės, čia sportuoti pigiau.

„Pagaliau pasikvietėme visas tris reprezentacines miesto rankinio komandas pas save, žaidžiamas mažasis futbolas, badmintonas. Dabar jau vyksta pokalbiai ir su tinklinio federacija – gal ir jie pradės sportuoti halėje“, – vylėsi R.Miladauskas.

Vis dėlto jis neslėpė, kad halei paberiamų finansavimo trupinių pakanka nebent nedideliems statinio patobulinimams. Neverta net svajoti, kad senoji halė, gyvenanti griežtos dietos režimu, taps šiuolaikinius komforto reikalavimus atitinkančiu objektu.

Tikisi kondicionieriaus

„Šiek tiek sutvarkėme šildymo sistemą, – pasidžiaugė R.Miladauskas. – Geras sprendimas buvo įsirengti dujinius šildymo kolektorius.“

„Dar nevisiškai baigėme įrengti ventiliavimą sistemą, bet šią vasarą bus išspręsta ir sena halės bėda – įsirengsime kondicionierių. Dalis lėšų bus mūsų, o dalį duos Kūno kultūros ir sporto departamentas“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Vasarą sporto halės viršuje sėdintys žmonės jautėsi kaip pirtyje.

Paklaustas apie svarstymus, kad gal vertėtų planuojamus Kaune statyti kongresų rūmus perkelti į sporto halę ir taip padidinti jos užimtumą bei pritraukti investicijų, R.Miladauskas abejojo.

Jo manymu, halę pritaikyti kongresų rūmams – per brangi investicija.

Nuomonės skiriasi

Kitokios nuomonės yra vicemeras Vasilijus Popovas. „Pritarčiau koncepcijai, kad sporto halę būtų galima pritaikyti kongresų rūmams, – sakė jis. – Manau, kad tai būtų racionalus sprendimas. Dabar kažką statyti atskirai nelabai turime galimybių, o ir nėra ypatingo reikalo, kadangi turime halę. Manau, kad visi – ir sportininkai, ir rūmų lankytojai sutilptų po vienu stogu.“

Sporto rėmimo fondo ir miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis įsitikinęs, kad Šiuolaikiški kongresų rūmai su transformuojama scena ir sale į halę niekaip netilptų.

„Vargu ar kongresų rūmai tiktų sporto halėje. Tegu halėje lieka sportas – ji tinka komandoms, kurios nesurenka daug sirgalių ar neturi didelių biudžetų“, – kalbėjo R.Mikaitis.

„Tuo labiau, – pridūrė jis, – kad vietos parinkimo konkursas Kauno kongresų rūmams kaip ir įvyko.“