Už palaidinę mokėti 100 litų? Na jau ne. Dėvėtų drabužių parduotuvių mėgėjai įsitikinę: yra daugybė geresnių būdų leisti pinigus. O drabužių kokybė – vis tiek kaip loterija.

Aprangą atnaujina nuolat

Jei susiruošėte šturmuoti parduotuves, be 100 litų kišenėje galite net neiti iš namų. Nebent vietoj įprastos parduotuvės rinksitės dėvėtų drabužių. "Prieš porą metų pradėjau dirbti naujame darbe. Šalia jo buvo įsikūrusi dėvėtų drabužių parduotuvė. Kartą po darbo užsukusi įsigijau kažkokią smulkmeną. Nuo tada dažnai pradėjau joje lankytis – naujas pirkinys praskaidrina nuotaiką, ir piniginės labai neištuštinu", – džiaugėsi dėvėtų drabužių parduotuvių mėgėja Aistė Vyšniauskaitė.

Kadangi kiekvieną savaitę ji sulaukdavo komplimentų dėl naujų drabužių, poreikio lankytis brangesnėse parduotuvėse neliko. "Kartais einu į jas su draugėmis pasivaikščioti, tiesiog dėl smalsumo. Tačiau pripratau už palaidinę mokėti daugiausia 20 litų. Dabar didesnės 100 litų kainos už paprastą drabužį man atrodo beprotiškos", – juokėsi mergina. Įprastose parduotuvėse ji perka tik apatinį trikotažą arba labai nukainotas prekes.

Svarbiausia – netingėti ieškoti

Dėvėtų drabužių parduotuvių priešininkai dažnai bodisi, kad jų perkamą apdarą kažkas jau dėvėjo. A.Vyšniauskaitė turi ką jiems atkirsti: "Paprastose parduotuvėse taip pat dažnai randu išteptų, akivaizdu, jau vilkėtų drabužių. Turbūt kažkas juos  jau dėvėjo ir grąžino. Arba batai būna purvinais padais. Negi jie taip kelyje į parduotuves išsitepa? Be to, pirmas dalykas, kurį padarau grįžusi iš dėvėtų drabužių parduotuvės – metu juos į skalbimo mašiną."

Vis dėlto Aistė pripažino, yra dalykų, dėl kurių įprastos parduotuvės kartais būna pranašesnės: "Jose viskas aiškiau sukabinta, pagal kažkokią sistemą, dėl to paprasčiau ieškoti. Dėvėtų drabužių parduotuvėse kartais tenka praleisti beveik valandą, kol randu ką nors tinkamo. Labiausiai nusiviliu tuomet, kai patikęs drabužis būna ne mano dydžio. Juk tokiu atveju jo pakeisti negali – arba tiko, arba ne."

Kokybė nenuvylė

O kaip drabužių kokybė? Juk dėvėti drabužiai gali būti bet kurio gamintojo. "Neseniai nusipirkau paprastus baltus marškinukus su "Zaros" etikete už 12 litų. Beveik identiški "Zaros" parduotuvėje kainavo daugiau nei 100 litų. Kartais randu ir prabangių vardų – "Gucci" ar "Dolce&Gabanna". Tik jie dažnai atrodo negeriau, nei kiti, – šyptelėjo A.Vyšniauskaitė.

Tiek įprastose, tiek dėvėtų drabužių parduotuvėse visada apžiūriu, ką perku. Net už 300 litų pirktas megztinis jau kitą dieną gali pradėti veltis ir atrodys lyg seniai dėvimas. O dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti drabužių, kurie atrodo kaip nauji, tai koks skirtumas kiek laiko juos jau kažkas vilkėjo?"

Panašių drabužių kainos

Dėvėtų drabužių parduotuvėse:

Megztinis – 20–30 Lt
Palaidinė – 5–20 Lt
Kelnės, sijonai – 15–20 Lt
Paltas – 50–70 Lt

Prekybos centruose:

Megztinis – 50–60 Lt
Palaidinė – 40–50 Lt
Kelnės, sijonai – 50–60 Lt
Paltas – 100–150 Lt

Firminėse parduotuvėse:

Megztinis – 100–300 Lt
Palaidinė – 100–150 Lt
Kelnės, sijonai – 120–200 Lt
Paltas – 300–500 Lt

Nuomonės:

Fizikas Aleksandras

Drabužių sau beveik neperku – mano sūnus panašaus ūgio, viskas, kas jam nebemadinga, man tinka kokius penkerius metus. Dėvėtų drabužių parduotuvėse perku mažesniam sūnui. Vis tiek jis drabužius greitai išauga, ištepa. Kam leisti tam daug pinigų? Jei būtų mergaitė, gal kitaip būtų, o sūnus dėl to visai nesijaudina.

Tarnautoja Eglė

Dėvėtų drabužių parduotuvėse sau nieko nerandu, bet jei rasčiau, pirkčiau. Perku paprastose parduotuvėse, bet visuomet laukiu nuolaidų. Į brangias parduotuves apskritai neinu.

Studentė Rita

Drabužius dažniausiai perku "Lindex" arba "Marks&Spencer" parduotuvėse. Seniau parduotuvėje "Terranova" dar kažką rasdavau, dabar nebe. Manau, dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti geresnių drabužių. Jose taip pat lankausi, nusiperku kokį megztuką arba šalikėlį, nes juos labai mėgstu ir kokybe nenusiviliu.