Nuo kovo 1-osios pasikeitus prekybos turgavietėse tvarkai ant kauniečių stalo dažniau atsiras lietuviškų produktų ir nebereikės patiems ieškoti kelių pas rajono ūkininkus.

Kauniečiai perka maišais

Alšėnų seniūnijoje ūkininkaujančio Jono Vizgaičio bulves kramsnoja ne viena kauniečių šeima. Savo produkciją jis daugiausia parduoda Kauno mieste, nemažai miestiečių atvažiuoja įsigyti po maišelį bulvių tiesiai į ūkininko sandėlį.

"Kelerius metus negalime išvažiuoti iš namų, nes beveik kasdien turime pirkėjų. Į didelius prekybos tinklus mano bulvės nepatenka", – pasakojo ūkininkas. Nemažai jo bulvių parduodama turguje, jomis prekiauja turintieji patentus.

"Dabar nuvažiavęs į turgų beveik nieko neparduodi. Ten prekiauja perpardavinėtojai, jie laiko aukštas kainas ir parduoti pigiau neleidžia", – apgailestavo J.Vizgaitis.

J.Vizgaičiui ankstesniais metais tonas burokėlių teko supūdyti, o morkas – sušerti kaimynų gyvuliams, nes nebuvo kur jų realizuoti. Todėl praėjusį sezoną jis daugiausia augino tik bulves, prikasė jų apie 400–500 t, šiuo metu liko neparduota apie 50 t.

Pasak ūkininko, turguje plika akimi neįmanoma atskirti, ar bulvė užauginta Lietuvoje, ar kitur. "Reikia pasitikėti prekiautojo sąžine – pasižiūrėti į akis ir bandyti nustatyti", – patarė ūkininkas.

Šeštadienį J.Vizgaičio ūkyje apsilankęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius priminė, kad nuo kovo 1 d. turguose bus įrengtos atskiros vietos vietinių augintojų produkcijai.

Geriausias pirkėjas – valstybė

Per pusdienį apsilankęs trijų ūkininkų sodybose Kauno rajone ministras ir jį lydintys asmenys diskutavo, kad Lietuvos ūkininkų užauginta produkcija galėtų patekti į mokyklas, ligonines ir kitas valdiškas įstaigas. Valstybė esą galėtų centralizuotai supirkti produkciją iš ūkininkų, ji būtų gerokai pigesnė, nei dabar perkama užsieninė.

Be to, pasak K.Starkevičiaus, reikėtų reguliuoti rinką taip, kad būtų apginti Lietuvos augintojai. Pavyzdžiui, kol nesuvartoti lietuviškai obuoliai, tol nebūtų galima įvežti importinių. Ministras sakė, kad kiekviena šalis taip ginasi.

Vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų Antanas Juočionis augina grūdines kultūras ir savo produkciją parduoda Lietuvoje, yra mėginęs ją išvežti ir į Lenkiją. Ūkininkas sakė, kad grūdus auginti paprasčiau nei daržoves. Pavyzdžiui, nereikia rūpintis, kad jos nesušaltų. Tačiau reikia turėti daug žemės, jis iš viso dirba 860 ha įvairiuose Kauno rajono vietose. Vien trąšoms įsigyti ateinantį pavasarį jam reikės maždaug 0,5 mln. litų.

Ar pavyks išgyventi iki liepos 1 d., A.Juočionis dar nėra tikras, nes ekonominis sunkmetis atsiliepė ir jam. Planuoti nauji sandėliai nežinia kada bus statomi, nes nebegaunama planuotų pajamų, ne visi grūdų pirkėjai įstengia atsiskaityti. "Bankai nebenori duoti paskolų, nors, rodos, esame seni ir patikimi klientai", – pasakojo žemdirbys. Jo teigimu, kol kas ūkininkai gali pasikliauti tik pačiais savimi.

Pienas – iš pirmų rankų

K.Starkevičius pastebėjo, kad žmonių nepasiekia žinios apie pasikeitusius ir jiems naudingus įstatymus. Ne tik apie prekybos naujoves, bet ir, pavyzdžiui, apie 50 proc. paramą perkant techniką. Ministras sakė manąs, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, išlaikoma iš valstybės pinigų, nepakankamai gerai atlieka savo funkcijas.

Ministrą priėmusi Teresė Gudaitienė, laikanti 51 karvę ir 12 telyčių, po pokalbio su svečiu sakė susimąsčiusi apie individualios veiklos vystymą. Galbūt ji įkurs nedidelį cechą ir pati pilstys pieną.

"Pieną priduodame perdirbimo įmonei, tačiau kainos labai menkos – 58 centai už litrą. Jei už litrą gautume du litus, būtų per akis. Su ministru kalbėjome ir apie pieno produktų gamybą, pavyzdžiui, sūrius. Jis žadėjo, kad pagalba bus", – šypsojosi ūkininkė.