Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas atmetė verslininko Valdo Bruzgio garbės ir orumo įžeidimo ieškinį dainininkei Dainą Bilevičiūtei.

V.Bruzgys siekė, kad D.Bilevičiūtės paskelbti duomenys būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės, jam būtų sumokėtas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas.

Tačiau civilinę bylą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad D.Bilevičiūtės žodžiai tebuvo nuomonė, o ne žinia.

V.Burzgys per teismą reikalavo, kad D.Bilevičiūtė viešai paneigtų savo žodžius, kad jis esąs „aferiūga“ bei sumokėtų 25 tūkst. litų neturtinės žalos.

D.Bilevičiūtė kitą savaitę turėtų išgirsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl jai paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio už finansinius nusikaltimus.

Nuosprendį D.Bilevičiūtei pernai spalio 27 dieną paskelbė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas ir skyrė beveik 17 tūkst. litų baudą.

Dainininkė taip pat pripažinta kalta dėl dokumentų suklastojimo ir kredito iš banko gavimo apgaulės būdu. Prokuratūra mano, kad D.Bilevičiūtė  turėtų būti nuteista dėl sukčiavimo.

D.Bilevičiūtė teigia tapusi nesąžiningo verslo partnerio D.Bruzgio auka.

„Manau, kad mano vienintelė ir didžiausia kaltė yra ta, kad mano rangovas buvo nesąžiningas žmogus“, - apie V.Bruzgį ir jo vadovaujamą statybų bendrovę „LL Haus“ yra sakiusi D.Bilevičiūtė.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi FNTT nustatė, kad 2005 metais D.Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jai pritaikyti kaimo turizmui parengė projektą ''Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti'' ir kreipėsi dėl daugiau nei 1 mln. litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).

2006 metų birželio mėnesį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis.

Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 mln. litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Kad jai būtų išmokėtas kreditas, D.Bilevičiūtė  turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 tūkst. 412 litų savo lėšų.

Išaiškinta, kad D.Bilevičiūtė, neturėdama tiek nuosavų lėšų, susitarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove, kad už atliktus darbus apmokės vėliau, kai gaus paskolą.

Bylos duomenimis, moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji statybos bendrovei už atliktus darbus į kasą įnešė 928 tūkst. 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą ir moteris apgaule įgijo beveik 2 mln. litų.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D.Bilevičiūtė, nesuderinusi su NMA projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais. Be to, moteris nuslėpė nuo NMA, kad neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos darbus atliekančia bendrove už iki banko kredito išmokėjimo atliktus darbus, 2008 metų rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio - statybos bendrovės - bendrą dalinę nuosavybę lygiomis dalimis.

Taip pat siekta padidinti išlaidas, neva patirtas įgyvendinant projektą, suklaidinti NMA, pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius. Tokiu būdu ūkininkė esą pasikėsino apgaule įgyti 1 mln. 15 tūkst. 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes FNTT pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančių faktų.