Pasak „Vilniaus miesto būstas“ direktorės Rositos Žibelienės, iš viso kompensacijas Vilniuje per dvejus metus gavo 2 031 vilnietis, suteikęs prieglobstį 5 785 ukrainiečiams. Vidutiniškai viename būste gyveno apie keturis pabėgėlius.

Kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą mokėjimas prasidėjo 2022 metų balandį ir baigėsi šių metų balandį.

Kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą gavo gyventojai, verslas ir nevyriausybinės organizacijos, kurie savo būstuose ar kitose patalpose buvo neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi nuo karo Ukrainoje pabėgusius gyventojus.

Anot pranešimo, kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausė nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį buvo mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

Didžiausios pagalbos pabėgėliams reikėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje. Tuo metu tiek vilniečiai, tiek įvairios institucijos, verslai reagavo ir susitelkė itin greitai.

„Didžiausios pagalbos pabėgėliams reikėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje. Tuo metu tiek vilniečiai, tiek įvairios institucijos, verslai reagavo ir susitelkė itin greitai, o Vilniuje apgyvendinimas buvo suteiktas didžiausiam skaičiui ukrainiečių. 2023 m. apgyvendintų ukrainiečių jau buvo gerokai mažiau – tikėtina, kad dalis jų ėmė gyventi savarankiškai: susirado darbus, išsinuomojo būstus rinkoje, taip pat ėmė naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija“, – pranešime cituojama R. Žibelienė.

Anot jos, 2022 metais būsto nuomos kompensacijas gavo 498 ukrainiečių šeimos, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 1 804 šeimų.

Prieglobstį ukrainiečiams Vilniuje aktyviausiai suteikė gyventojai, daug jų apgyvendino ir įmonės, tarp jų – „Litgrid“, „Bazilijonų ukrainiečiai“. Šioms įmonėms buvo išmokėtos didžiausios kompensacijos – „Litgrid“ gavo 112,3 tūkst. eurų, o „Bazilijonų ukrainiečiai“ – 106,7 tūkst. eurų.