Prieš gamtinių dujų kainų pakilimą nerealiai didelius suvartotų dujų kiekius deklaravę ir taip sutaupyti planavę vartotojai sulaukė revizorių. Aiškinamasi, kurie vartotojai naudoja gudrybę: už dujas, vandenį ir elektrą siekia sumokėti daugiau, nei rodo skaitikliai.

Rekordininkas – iš Noreikiškių

„Lietuvos dujos“ pastebėjo, kad kai kurie vartotojai liepos 1 d. įvykusiam dujų kainų šuoliui ruošėsi nuo pavasario – deklaravo gerokai didesnį suvartotą dujų kiekį, nei rodė skaitiklis. Pavyzdžiui, birželį už 1000 kub. m dujų sumokėję, bet jų nesuvartoję vartotojai skaičiavo, kad sutaupys 420 litų. Tokie kiekiai iškart sukėlė dujininkų įtarimą.

„Nesąžiningas didelis dujų kiekio deklaravimas lengvai pastebimas mūsų sistemoje, nes tam tikro ploto namai ar butai negali staiga imti ir suvartoti rekordiškai didelių kiekių“, – sakė „Lietuvos dujų“ Tiekimo skyriaus viršininkas Virgilijus Budrevičius.

Revizoriai visoje šalyje patikrino daugiausia dujų suvartojančių vartotojų skaitiklių rodmenis. Nustatyta maždaug 400 vartotojų, kurie deklaravo suvartoję 500 ir daugiau kub. m dujų, nei rodė jų skaitiklis.

Kauniečiai atsargesni

Daugiausia stambių neatitikimų aptikta Vilniuje ir Klaipėdoje. Kauno rajono lyderis – Noreikiškių gyventojas, deklaravęs suvartojęs 2300 kub. m dujų daugiau, nei rodė skaitiklis. O Kauno mieste pasižymėjo Narsiečių gyventojas – jis permokėjo už 1700 kub. m.

Beje pastebėta, kad sutaupyti bandę kauniečiai dažniausiai deklaravo palyginti nedideles – 600–700 kub. m – permokas. Matyt, taip tikėjosi neatkreipti dujininkų dėmesio.

Didžiausiu išsišokėliu Lietuvoje kol kas gali vadintis dujų vartotojas iš Palangos. Už dujas name ir bute mokėjęs palangiškis permokėjo už 7,7 tūkst. kub. m dujų.

Už pernelyg didelį kiekį dujų senomis kainomis sumokėjusiems vartotojams teks padengti nesumokėtą skirtumą.

Už vandenį nepermoka

Rugsėjį 50–16 proc. didėja „Kauno vandenų“ tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo įkainiai.

„Bandymų gudrauti kol kas nepastebėjome, – sakė “Kauno vandenų„ generalinio direktoriaus padėjėjas Vilius Burokas – Gal tai lemia faktas, kad už mūsų paslaugas žmonės moka gerokai mažiau nei už kitas. Vidutiniškai viena kauniečių šeima vandeniui išleidžia tik 2,5 proc. pajamų, tad sutaupymas nebūtų labai ryškus.“

Tiesa, gudrauti sumaniusiems kauniečiams „Kauno vandenų“ apgauti gali nepavykti. Rugsėjį planuojami planiniai skaitiklių patikrinimai.

Gudraujančiųjų mąžta

Bandymai sutaupyti mokant daugiau prieš kainos padidėjimą ypač būdavo gausūs prieš brangstant elektros energijai. Vis dėlto prieš paskutinius elektros energijos pabrangimus ši tendencija nebuvo labai ryški. Tiesa, „Lesto“ neneigia, kad pastebėjus didesnius svyravimus pasidomima, ar deklaruojamas suvartotas elektros energijos kiekis sutampa su realiu skaitiklių parodymu.

Bene labiausiai kauniečius vargina mokesčiai už šilumą ir karštą vandenį, tačiau „Kauno energijos“ daugiau nei reikia suvartoto karšto vandens deklaruojantys vartotojai negąsdina.

Spėjama, kad gali būti tokių vartotojų, kurie vasarą deklaruoja didesnius suvartoto karšto vandens kiekius, kad žiemą užgriūsianti mokesčių našta pasiskirstytų tolygiau per metus. Tačiau kažin, ar tie vartotojai sutaupo.

„Karšto vandens kaina nuolat perskaičiuojama. Būna mėnesių, kai ji sumažėja, todėl didesnį, nei suvartojo, karšto vandens kiekį deklaravęs vartotojas gali ir pralaimėti“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.