Nė vienas vaikas dar nesiskundė, kad alksta – tokiu argumentu mojuoja Kauno įstaigų atstovai, paklausti, ar normalu, kad vaikų namų auklėtiniai mokykloje negauna šiltų pietų ir būna nevalgę šešias ar daugiau valandų.

Balso iš žemai negirdi

„Jūs mano paskutinė viltis išjudinti šį biurokratijos liūną“, – „Kauno dienai“ atsiųstame laiške prašė padėti Kauno Dainavos vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolita Pukelienė. Moteris sunerimusi dėl grupelės vaikų, lankančių šią mokyklą, o po pamokų grįžtančių į vaikų globos namus „Atžalynas“ ir vaikų gerovės centrą „Pastogė“.

Ieškoti pagalbos ją paskatino plačiai skambanti kalėdinė akcija, pildanti globos namuose augančių vaikų svajones. „O jeigu vaikų svajonė – galimybė pavalgyti nemokamus pietus mokykloje? Jau porą mėnesių bandau užtikrinti vaikams maitinimą mokykloje, tačiau mano pastangos bevaisės. Vaikai ir toliau alksta“, – nepabijojo viešai ieškoti pagalbos mokyklos darbuotoja.

Nors ji iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) gavo atsakymą, kad dėl šios problemos bus kreiptasi į vaikų globos namus ir savivaldybę, tačiau situacija nepasikeitė.

Sriubos įpila virėjos

Dainavos vidurinės mokyklos vienam moksleiviui, gyvenančiam vaikų namuose, pietus mokykloje išperka jo globėja, o likusieji beveik dešimt globos namų auklėtinių gali tikėtis nebent dubenėlio sriubos, kurios iš geros širdies įpila mokyklos valgykloje šeimininkaujančios virėjos.

J.Pukelienės žiniomis, panaši situacija – ir kitose miesto mokyklose, kuriose mokosi vaikai iš globos namų. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė kreipėsi į SADM ir Sveikatos apsaugos ministerijas, Kauno miesto visuomenės sveikatos centrą, atkreipdama dėmesį, kad teisės aktuose nurodyta: vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val.

Mokykloje dirbanti sveikatos specialistė pateikia nerimo keliančių faktų: augantieji globos namuose pusryčiauja (jei suspėja) iki pusės aštuonių ryto, o šiltą maistą valgo tik grįžę iš mokyklos, tai yra apie 14 val. Taigi tarp maitinimų susidaro šešios valandos.

Pasak J.Pukelienės, vyresniųjų klasių mokiniams pamokos kartais baigiasi pusę keturių, tad jie dar ilgiau būna nevalgę.

Priešpiečiai – tik teorija

Patikinus, kad nebus skelbiamas nei vardas, nei pavardė, pasikalbėti sutiko globos įstaigoje augantis moksleivis.

„Pusryčius gaunu globos namuose, mokykloje kol kas nieko nevalgau. Pietus valgau tik grįžęs į globos namus, apie antrą valandą. Priešpiečiams vaisių atsinešu labai retai. Jų mažoka. Norėčiau valgyti mokykloje, kaip ir visi vaikai. Dienpinigių duoda, juos išleidžiu viskam. Bandėme kalbėti globos namuose dėl maitinimo mokykloje, bet nieko neišėjo“, – į klausimus trumpai atsakinėjo nelengvo likimo prispaustas paauglys.

Ne šeimose augančių moksleivių mitybos režimu susirūpinusios ir Tito Masiulio jaunimo mokyklos darbuotojos. Šią įstaigą lanko penki moksleiviai iš globos namų. Daugelis kitų šios įstaigos mokinių yra iš socialiai remtinų šeimų, tad nemokamą maitinimą mokykloje jie gauna.

Mokyklos socialinė darbuotoja Vitalija Mikličienė pasakojo, kad kartą kreipėsi į globos įstaigų vadovus prašydama įdėti globotiniams bent priešpiečius, nes jau apie 12–13 val. vaikai būna išalkę. Nors valgykloje šeimininkauja privati įstaiga, mokyklos darbuotojai prašo virėjų išvirti daugiau sriubos, kad galėtų bent šiek tiek pasotinti globos namų auklėtinius.

Tos pačios mokyklos psichologė Marija Astrauskienė nėra mačiusi, kad moksleiviai atsineštų priešpiečius. „Kartais patys mokytojai išverda arbatos, pavaišina sausainiais. Nemanau, kad jie turi tiek dienpinigių, kad galėtų kasdien nusipirkti bandelę“, – pridūrė mokyklos darbuotoja.

Direktoriams mityba nerūpi

Moksleivius iš vaikų namų ugdančių mokyklų vadovams neatrodo, kad jiems turėtų rūpėti šių vaikų skrandžiai. „Prieš Kalėdas keliamos tokios problemos dėl maisto? Globos įstaigų vaikų maitinimas – ne mano problema“, – tiesiai šviesiai atsakė Dainavos vidurinės mokyklos vadovas Vytautas Kvederaitis.

Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi daugiau kaip trys dešimtys vaikų globos namų auklėtinių, direktorius Vytautas Dubauskas mano, kad vaikai sotūs, nes maitinasi už kišenpinigius.

„Be to, kiek žinau, mūsų mokykloje maitinimą organizuojančios įmonės savininkė, kaip altruistė, jiems nemokamai duoda sriubos“, – dėstė mokyklos vadovas. Nė vienas moksleivis esą jam nepasisakė, kad yra alkanas. O jei taip yra, jis patarė žurnalistams kreiptis į globos namų vadovybę, kad ši išpirktų vaikams pietus.

Pirmenybė savai virtuvei

Su priekaištais, kad vaikai alksta, vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė nenorėjo sutikti. Ji aiškino, kad globotiniai į mokyklą esą nešasi priešpiečius, tai yra kokį nors vaisių, o jei nori, gali pasiimti ir nuo pusryčių likusį sumuštinį.

„Išeidami prieš aštuonias vaikai pavalgo košės, sumuštinį, išgeria arbatos. Įdedame vaisių, po to šiltus pietus jie valgo grįžę 13–14 val. Po to – pavakariai, vakarienė ir net naktipiečiai. Mūsų vaikai pertekę maisto. Mano pačios dukra taip kokybiškai nesimaitina, ji grįžusi išsiverda šaldytų koldūnų“, – palygino D.Pajedienė. Jos teigimu, yra nustatyta, kiek kalorijų per dieną turi gauti vaikai, ir duoti jiems daugiau negalėtų.

Direktorė žadėjo apklausti visus savo globotinius, ar jie alksta, nes iki šiol esą nė vienas nesiskundė. Jis neslėpė nuostabos, kad dėl vaikų mitybos iš mokyklos jai niekas neskambino. „Jei tikrai vaikai badauja, pati jiems išpirksiu tuos pietus“, – garantavo moteris. Kita vertus, ji užsiminė, kad kai kurie vaikai neišbūna mokykloje visų pamokų, grįžta namo, taigi papietauja anksčiau.

Pasak D.Pajedienės, anksčiau globos namai išpirkdavo vaikams mokykloje po bandelę su arbata. „Per mėnesį pervesdavome po 1 800 litų, sąskaitos baisinės. Todėl nusprendėme maisto duoti iš globos namų“, – prasitarė globos namų direktorė.

Apklaus visus globotinius?

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius Ričardas Kukauskas taip pat tikino, kad visi vaikai sotūs. Tiems globotiniams, kurie mokykloje išbūna ilgai, pasak jo, yra išpirkti pietūs, o grįžę į globos įstaigą jie valgo pavakarius. Jaunesni moksleiviai, kuriems mažiau pamokų, į mokyklą nešasi nedidelį užkandį – sūrelį ar sausainį, o sriubą ir antrąjį patiekalą valgo grįžę į namus.

„Juk negali būti ilgesnis kaip keturių valandų tarpas tarp valgymų!“ – nustatytus reikalavimus priminė R.Kukauskas. Pasak jo, dienpinigius, kurie kartais siekia apie 50 litų per mėnesį, vaikai nelinkę išleisti maistui.

Žurnalistų skambutis nustebino ir Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoją Nijolę Vizbarienę. Ji tikino, kad dėl maisto stygiaus niekada nesiskundė nei pedagogai, nei globos įstaigų auklėtiniai, kuriuos ji aplanko keliskart per metus.

„Savivaldybė skiria lėšų globos įstaigoms, kurios turi savo valgyklas. Dar kažkam papildomai mokėti už maistą globos įstaigoms neišeina?“ – garsiai svarstė N.Vizbarienė. Norint išsiaiškinti tikrąją padėtį, jos nuomone, reikėtų atlikti tyrimą, apklausti daugumą globos įstaigų vaikų. Ji žadėjo organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą.

Dviejų pietų – ne per daug

Pasirodo, įmanoma ir kitokia globojamų vaikų mityba. Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė pasakojo, kad mokykloje valgo visi mokinukai: vieni priešpiečius, kiti – pietus. O grįžę į namus jie visi valgo įstaigos virtuvėje pagamintus pietus.

Pasak V.Nutautienės, pietūs mokykloje kainuoja kiek daugiau nei 4 litus, priešpiečiai – daugiau kaip 2 litus per dieną.

„Mums, suaugusiesiems, banano ar obuolio su arbata užtenka, o vaikams šiltas maistas yra geriau. Vaikai išsilaksto, grįžę namo dar vienus pietus suvalgo. Bendrauju su mokyklos virėjomis, socialiniais darbuotojais, klausiu, ar globotiniai maisto neištaško. Sako, kad paprastai viską suvalgo. Kuriems pietų per daug, gauna tik priešpiečius“, – paaiškino V.Nutautienė ir stebėjosi, kad vaikai galėtų apsieiti be maitinimo mokykloje.

SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė:

Vadovaujantis Socialinės globos normų aprašu, vaikų, vaikų ir jaunimo su negalia globos namai, atsižvelgdami į amžių ir sveikatos būklę, turi užtikrinti tinkamą maitinimą. Planuojant vaikų dienotvarkę, turi būti numatyta kada, kur ir kiek kartų per dieną vaikas bus maitinamas. Kai vaikai yra mokykloje, jie taip pat turi būti maitinami. Tai yra jie turi gauti pietus arba pusryčius.

Vadovaujantis Socialinės paramos mokiniams įstatymu, socialinė parama (nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti) neskiriama vaikams, kurie yra išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka.

Valstybinių vaikų, vaikų ir jaunimo su negalia globos namų auklėtiniai, kurie neturi galimybės pietauti globos namuose, pietus gauna mokyklose, už kuriuos pagal pateiktas sąskaitas apmoka globos namai. Taip pat vaikai gali maistą pirkti patys, tačiau tam vaikų globos namai turėtų numatyti specialias lėšas, o ne siūlyti vaikams pirkti maisto iš jiems asmeninėms reikmėms skiriamų dienpinigių.