Ypatingasis momentas: atsargiai iš aukštos temperatūros krosnių išimami ką tik išdegti keraminiai kokliai. Nauji, bet senoviniai.

Krosnys – be pakurų

Taip Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto (KDI) keramikos dirbtuvėse gimsta Valdovų rūmų menes papuošiančių krosnių detalės.

Nors Valdovų rūmų atstatymo finansavimas pakibo ant plauko, koklius gaminantys KDI dėstytojai ir studentai tikisi, kad jų atkurtomis menių puošmenomis visgi gėrėsis į rūmų atidarymo iškilmes liepos 6-ąją atvykę užsienio monarchai ir kiti aukšti svečiai.

"Kas anksčiau puošdavo didikų interjerą ir kiekvieno dvarponio dvarelį? Krosnys, židiniai, sietynai, porceliano indai, vazos. Paveikslų nelabai būdavo, bet užtat kiekviename kambaryje stovėdavo po krosnį, – aiškino KDI Keramikos katedros vedėja Aldona Keturakienė. – Kokliais krosnys ne dėl grožio buvo aplipdomos. Kokliai turi kakliuką, kuriame, kaip uždarame apverstame puode, labai ilgai išsilaiko šiluma. Tik vėliau kokliai ėmė atlikti ir dekoratyvinę funkciją."

Būsimuosius Valdovų rūmų lankytojus greičiausiai nustebins autentišku stiliumi atkurtos menių grindys iš keraminių plytelių ir krosnys, kurių pakurų nesimatys. "Krosnys valdovų rūmuose buvo pakuriamos iš pagalbinių patalpų. Į menes, kur prabrangiame interjere buvo priimami aukšti svečiai, malkų niekas nenešiojo ir dūmų neleido", – šypsodamasi pasakojo A.Keturakienė.

Dviračio išrasti nereikėjo

27 rūšių kokliai dviem krosnims kuriami naudojantis autentiškais XVI a. pavyzdžiais – juos keramikai į rankas ima itin pagarbiai. Senosios krosnių detalės į Kauną atkeliavo sudužusios ar kitaip nuniokotos laiko.

"Karūniniai, karniziniai, loviniai, nišiniai", – koklių pavadinimus vardijo projekto vadovas Remigijus Sederevičius ir parodė dar nebaigtas gaminti – neglazūruotas – krosnių detales su Žygimanto Augusto herbu.

Šiam darbui Kauno keramikai ilgai ir kruopščiai ruošėsi. Buvo surinkta visa įmanoma informacija apie senuosius koklių gamybos metodus, tyrinėta molio, glazūrų sudėtis, jų spalvinė gama.

Iš šukių keramikai analizavo, ką ir kaip darė senieji meistrai – ką įspaudė pirštu, ką įmušė ir panašiai.

"Reikėjo gerai padirbėti su dabar naudojamomis medžiagomis, kad išgautume prieš kelis šimtus metų naudotas spalvas. Sprendėme galvosūkį, kokios glazūros gali dėtis viena ant kitos", – pasakojo instituto dėstytoja Lilija Mogylienė.

Keramikai pastebi, kad tos pačios rūšies senųjų koklių spalvos labai skirdavosi – kiekviena skirtingu metu į krosnį keliavusi koklių serija buvo kiek kitokios spalvos. Anksčiau nebuvo technologijų, leidusių išgauti identiškas spalvas.

Senovinės stilistikos koklius atkuriantys meistrai sako, kad dviračio iš naujo išrasti nereikėjo.

"Keramika turbūt mažiausiai per tūkstantmečius pakitusi dailės sritis. Išliko tos pačios medžiagos, tas pats liejimas į molines ar gipsines formas, tas pats degimas. Technologijos atžvilgiu keramikoje tęsiasi tas pats amžius", – paaiškino A.Keturakienė.

Kenksmingo švino nededa

"Stengiamės laikytis autentiškumo principo, tačiau visko, ką darė ano laiko meistrai, nekartojame. Anksčiau gaminant koklių glazūras buvo dedama švino oksido. Tai yra kenksminga medžiaga, jos nenaudojame – dabar siekiame išgauti glazūrų spalvinį autentiškumą, o ne sudėtį", – aiškino keramikas Vytautas Steponavičius.

"Nenorime studentų nuodyti. Juk ir koklius degame ne atviroje krosnyje lauke, kaip darydavo amatininkai, o viduje, elektrinėse krosnyse", – juokėsi projekto vadovas.

Kokliai į krosnis keliauja dukart. "Iš pradžių jie išdegami gipsinėje formoje, atvėsinami, tuomet dedamos skirtingų spalvų ir atspalvių glazūros. Tada kokliai į karštį keliauja antrą kartą", – darbo procesą vienas per kitą aiškino KDI keramikos specialybės studentai.

Projektas – beveik iš idėjos

Nors keramikų darbai jau juda pabaigos link, sutrikus Valdovų rūmų statybos finansavimui, lieka neaišku, ar krosnys liepos 6-ąją, atidarant Valdovų rūmus, jau stovės.

Už tyrimus, atliktus rengiantis degti koklius, jų gaminimą ir dviejų krosnių sumontavimą rūmų menėse darbų užsakovai valstybės įmonė "Vilniaus pilių direkcija" Kauno dailės institutui yra įsipareigojusi sumokėti beveik 400 tūkst. litų. Kol kas atsiskaityta už medžiagas ir pervestas avansas.

"Iš šalies tikriausiai atrodo, kad tokia dviejų krosnių atstatymo kaina yra kosminė. Tačiau projektas tęsiasi jau metus, visą tą laiką vyko darbai, buvo atlikta labai daug tyrimų. Taip sąmata išaugo. Be to, apie 50 proc. minėtos sumos atsiskaičiuos įvairiems mokesčiams – PVM, administravimo mokesčiui akademijai, autorinėms sutartims", – projekto sąnaudas vardijo R.Sederevičius. Jis abejojo, ar ateityje dar padidinus autorinių sutarčių, kitus mokesčius, apskritai apsimokės dirbti pagal autorines sutartis.

Paklaustas, ar dėstytojai galėtų iš idėjos prisidėti prie Valdovų rūmų atstatymo, R.Sederevičius atsakė, kad dirbama beveik iš idėjos. Už gautus pinigus keramikos dirbtuvėms bus perkama nauja krosnis.

Valdovų rūmų atstatymas

Valdovų rūmų atstatymo darbams užbaigti papildomai reikia 20 mln. litų. Šiam objektui atstatyti 2009 m. valstybės biudžete numatyti 44 mln. litų.

Planuojama, kad Valdovų rūmų salių ir menių atidarytos liepos 6-ąją taps vienu pagrindinių Lietuvos tūkstantmečio programos renginių.

Preliminarius ketinimus atvykti į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą yra pareiškę Danijos karalienė Margarita II, Švedijos monarchas Karolis XVI Gustavas, Norvegijos karalius Haroldas V, taip pat Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Ukrainos prezidentai. Apie atvykimą svarsto ir Čekijos bei Vokietijos, kitų pakviestų valstybių vadovai.

Ar šie svečiai atvyks, priklauso ir nuo šventės scenarijaus. Aukštus svečius domina Valdovų rūmų atidarymo iškilmės ir istorinių dokumentų parodos, kurias numatoma surengti atstatytuose rūmuose. Jei šių renginių nebus, kai kurie monarchai ir prezidentai gali atšaukti planuojamus vizitus į Lietuvą.