Nors kalendorinė žiema įpusėjo, tik prieš kelias dienas pasirodė žiemiški orai. Tačiau kai kurie vilniečiai piktinasi, kad šildymo sąskaitos nemažėjo, o namuose – kaip pirtyje. Ekspertai sako, kad kitaip būti negali, nes namo šilumos sistemą kai kur reguliuoja ne specialistai, o patys gyventojai.

Namuose – tropikai

Nuo 2011-ųjų įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos turėjo suteikti laisvę nuo šilumos tiekėjų – šilumos punktai perduoti namo bendraturčiams. Teikdama pataisas Seimui Prezidentė daugiausia nurodė Vilniaus pavyzdį. Deja, geri ketinimai pasiteisino ne visur.
Vilnietė Laima Ž., gyvenanti daugiabučiame name Antakalnyje, sako nustebusi, kad sąskaitos už neįprastai šiltus 2013-ųjų lapkritį ir gruodį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo tik keliasdešimčia litų.

"Vidutinė lapkričio temperatūra, kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, buvo 3,8–6,8 °C, arba, kaip rašoma, 2,5–3,5 °C aukštesnė nei standartinė klimato norma. Tas pats buvo ir gruodį – temperatūra siekė 0,2–4,2 °C, ji buvo 4–5 °C aukštesnė, nei įprasta. Atsiminkime praėjusių metų lapkritį ir gruodį – jie buvo nepalyginti šaltesni. Tad kaip paaiškinti, kad pernai lapkritį sumokėjau 221 litą, šiemet – 177, pernai gruodį – 357 litus, šiemet – 244? Akivaizdu, kad toks menkas skirtumas – nepaaiškinamas. Juolab kad namuose gerokai per karšta – gal 24 laipsniai. Įtariu, kad šilumininkai specialiai atsuka kuo aukštesnę temperatūrą, kad sąskaitas išpūstų", – piktinosi vilnietė.

Kaltina ne tuos

Tačiau savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas priminė, kad dėl per karštų radiatorių šilumininkus kaltinti būtų tas pats, kaip kaltinti saulę ar jūrą. Nes jiems įstatymai nuo 2011-ųjų nebenumato teisės reguliuoti šilumą – tai daro patys gyventojai, namo administratorius arba jo įgaliotas atstovas. Beje, tokie gyventojų skundai dažniausiai ir lieka pabambėjimu – savivaldybė esą tokių gyventojų pretenzijų nesulaukia.

"Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi skundų dėl pernelyg kaistančių radiatorių. Šį šildymo sezoną yra gauti tik keli skundai dėl nešylančių radiatorių šildymo sezono pradžioje, kai buvo įjungiamas šildymas", – sakė jis.
Prižiūrėtojus galima skųsti

K.Karosas nurodė, kad dėl šilumos reguliavimo gyventojai turi kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, kurie ir samdo šilumos punkto prižiūrėtoją. Šis ir yra atsakingas už viso namo šilumos sistemą bei jos priežiūrą.

"Pagal higienos normas patalpose turi būti palaikoma ne mažesnė nei 18 laipsnių temperatūra. Šilumos gamintojas tiekia šilumą iki namo įvado, sistema, reaguodama į lauko temperatūrą (namai turi specialius daviklius lauke), nustato ir tiekia namui šilumą pagal nustatytus higienos normos reikalavimus. Jeigu radiatoriai per daug šyla arba, atvirkščiai, nešildo, gyventojai turi kreiptis į namo šilumos punkto prižiūrėtoją ar namo administratorių, kad problemos būtų sutvarkytos (galbūt radiatoriai nebuvo tinkamai praplauti ir t. t.), tai yra atsakingi asmenys turi pasirūpinti, kad sistema funkcionuotų tinkamai. Jeigu prižiūrėtojas nereaguoja ar ignoruoja gyventojų skundus, gyventojai turi kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri nagrinėja tokius skundus", – kaip elgtis, paaiškino savivaldybės atstovas.

Skundų nebesulaukia

"Vilniaus energijos" atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas taip pat tvirtino, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įstatymais Šilumos tiekimo įmonėms panaikinus galimybę teikti vidaus sistemų priežiūros paslaugas, žmonių skundų bendrovė taip pat beveik nebesulaukia.
"Metams bėgant, žmonių, besikreipiančių į "Vilniaus energiją" dėl nešylančių ar perkaitinamų radiatorių, kasmet sulaukiame vis mažiau. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį į "Vilniaus energiją" dėl šaltų ar per karštų butų kreipėsi 26 klientai, o 2013-ųjų sausį dar sulaukėme 43 vilniečių skambučių", – sakė N.Mikalajūnas.

Išeitis – mokėti ir vasarą

Kaip dar vieną išeitį išvengti didelių sąskaitų žiemą "Vilniaus energija" buvo pasiūliusi išdėstyti mokėjimus už šilumą ir karštą vandenį per metus lygiomis dalimis – esą, tokį būdą renkasi vis daugiau žmonių.

"Mokėjimo planą "Pastovus" renkasi vis daugiau vilniečių. Dar prieš pusantrų metų tokių klientų buvo apie 1000, o dabar jau yra 2500. Vien per šią savaitę vilniečių, pageidaujančių planuoti savo šildymo ir karšto vandens išlaidas, visus metus kas mėnesį mokėti vienodą įmoką ir taip sumažinti mokesčių naštą šildymo sezonu, padaugėjo 70-ia", – sakė Vilniaus šilumos tiekimo įmonės atstovas.

Anot jo, besibaiminančių, kad, pasirinkus planą "Pastovus" bus permokama, nėra, nes sistema veikia taip: kiekvieną rugsėjį yra atliekamas mokėjimų perskaičiavimas ir nustatoma nauja nuolatinė įmoka. Jei per praėjusį laikotarpį klientas permokėjo, ši suma bus minusuota iš būsimų sąskaitų, jei vidutinių įmokų už visas paslaugas neužteko, skirtumas prie būsimų sąskaitų bus pridėtas.

Juozas Antanaitis

Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas

Šiemet mes taip pat nebegavome nė vieno skundo dėl šildymo. Važiavome per savivaldybes, aiškinome, kad pagrindinė bėda yra tai, jog reikia tvarkytis patiems arba samdyti kvalifikuotus prižiūrėtojus. Kai šilumos punktus primetė gyventojams, profesonalių prižiūrėtojų nebeliko, kiekvienas gyventojas lenda į rūsį ir gali šilumą sukinėti pagal savo poreikius. O tų gyventojų kai kur – ir 70. Yra ir atvejų, kai bendrijos pirmininkas pagal gyventojų pageidavimus laksto reguliuoti šilumos.

Įstatymas numato, kad mažiausia temperatūra privalo būti 18 laipsnių, – nesvarbu, ar ten nėra langų, ar ten gyvena bomžas. Ten, kur žmonės susitvarkę, bus per karšta, gali būti ir 30 laipsnių, nes pas bomžiškai gyvenantį žmogų arba pas tą, kur langai ir sienos kiauros, privaloma palaikyti tuos 18 laipsnių. Taigi bėda yra tai, kad namo bendraturčiai turi kaip nors susitarti. Manęs klausia, ką tokiais atvejais daryti? Sakau, organizuokite šeštadieninę talką, nueikite, užkamšykite, sutvarkykite tam žmogui langus. Bet tada, sutvarkę jam langus, sutaupysite didžiulius pinigus sau, visam namui. O dabar tas žmogelis vis skambina į šilumos tinklus ir reikalauja – duokite man daugiau šilumos. Šilumos tinklai tada priversti spausti prižiūrėtojus, kurie ir sukinėja temperatūrą.

Dar viena kategorija žmonių – gaunantys kompensacijas. Yra tokių atvejų, kai socialiai remtinas asmuo gauna viską, modernizuojamas jo namas, o jis po modernizacijos atsidaro langus ir rūko. Jam per šilta, reikia ir šviežio oro. Tai už jį juk sumoka ir atlikus modernizaciją, bet dėl tokių asmenų sąskaitos namui nesumažėja, vėl kenčia visi.

Buvo viename name konstrukcinė problema, kad butas visada buvo šaltas. O bendrija išsprendė tai paprastai – pastatė tame bute elektrinius radiatorius. Taip, už juos mokėjo bendrija, sakykime, 300 litų per mėnesį. Bet visas namas sutaupė keliasdešimt kartų daugiau  pinigų, nes nereikia labiau šildyti viso namo.

Dar vienas dalykas – daugumoje Vilniaus daugiabučių  šilumos punktai yra neseniai pakeisti, visiškai automatizuoti, patys reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Deja, dabar šilumos tiekėjas nebemato net to, ar įvyko sistemos klaida, ar parametrai pasikeitė, jam neleidžiama net patekti į rūsį – viską rankiniu būdu reguliuoja gyventojų atstovai. O gyventojai iškart pajunta, kad šiluma bute staigiai kyla arba krinta. Taigi, pripirkta brangios technikos, kurios funkcijų niekas nenaudoja. Grįžome kelis dešimtmečius atgal.

Patarimas – samdyti specialistus. Taip, tai gal ir kainuos 3000 litų namui, bet visos metų išlaidos atsipirks per mėnesį.