Kelios dešimtys vilniečių susirinko į pirmąją ekskursiją po Sapiegų rūmus, tiksliau, po jų griuvėsius. Regis, kiekviena arka, siena ir išdaužyta salė verkia rūmų įkūrėjo Kazimiero Sapiegos. Tačiau miestas suteikia viltį, kad po kelerių metų rūmai atgims naujam gyvenimui.

Vasaros rezidencija

Vakar rytą didžiulis būrys Vilniaus istorijai neabejingų miestelėnų susirinko sostinės Antakalnio mikrorajone esančiame Sapiegų parke. Čia prasidėjo projekto autorių ir užsakovų surengta ekskursija, kurios tikslas – supažindinti miestiečius su dabartine Sapiegų rūmų būkle.

Susirinkusiems architektūros paveldosaugos ekspertas Evaldas Purlys papasakojo apie Sapiegų ansamblio architektūrą ir struktūrą. Sapiegos turėjo ne vieną giminės būstinę Lietuvoje, viena jų – rūmai pačiame Vilniaus centre. Jie, kaip rodo visi istoriniai šaltiniai, buvo užmiesčio vasaros rezidencija – Antakalnis tuo metu, kai buvo statomi rūmai, buvo už miesto ribų. Juokais Sapiegų rūmai vadinami ir vilnietiškuoju Versaliu. „Aš juokaudamas šiuos rūmus vadinu Sapiegų vasaros nameliu. Įėjimai beveik į visus kambarius rūmuose buvo tiesiai iš lauko. Tai kaip čia gali nebūti vasaros rezidencija“, – svarstė architektas E.Purlys.

1891 m. jau buvo suformuota idėja dėl Trinitorių bažnyčios ir vienuolyno. Architektas papasakojo, kad anksčiau, kur dabar nuo pagrindinių parko vartų žiūrint į kairę matyti geltonas pastatas, truputį arčiau nei jis buvo šiaurinė parko tvora, o joje – dideli iškilmingi vartai. Už jų buvo šventorius, toje pačioje ašyje – šventoriaus vartai. Parko vartai nugriauti XIX a. pabaigoje, o šventoriaus vartai – apie 1970-uosius. Dešinėje parko pusėje stovėjo medinė tvora. Joje taip pat buvo varteliai. „Kodėl jiems tokia didelė garbė? Todėl, kad ten buvo suplanuotas simetriškas pastatas. Gal ir ne bažnyčia, Dievai žino kas“, – pasakojo E.Purlys.

Sapiegų kavos namai

Pro vartus, kur dabar įvažiuojama į parko teritoriją, anksčiau įvažiuoti nebuvo galima. Tik įeiti. Stovėdamas prie šių vartų ir žiūrėdamas tiesiai į kitoje parko pusėje esančius Sapiegų rūmus pagrindinio jų įėjimo tiesiai prieš save nematai.

„Paprastai, jei yra pagrindinė alėja, rūmai stovi tiesiai. O šie yra pasisukę. Ir dažniausiai galerija būna tik viena: arba vienam gale, arba kitam. Čia prie seno pastato prilipdytos galerijos iš abiejų pusių“, – stovintiems parke žmonėms apie rūmų architektūrinius sprendimus pasakojo architektas.

Pažvelgus į tvoros, einančios palei Antakalnio gatvę, kairį kampą, matyti nedidelis pastatas, kuris buvo vadinamas sodo nameliu. Ten gyveno sodininkas, prižiūrėjęs visą parką. Pasakojama, kad Sapiegos turėjo savo kavos namus. Tai buvo viena pirmųjų kavinių Vilniuje, tiesa, pusiau privati. „Taigi ten, kur stovi sodininko namelis, buvo ne tik kavinė pastatyta, bet ir vadinamoji figarnia, arba, išvertus į lietuvių kalbą, – oranžerija“, – atskleidė architektas.

Nes viskas išnyko

Perėjęs parką, už vartų ir gatvės atsiduri šalia Sapiegų rūmų. Visi ūkiniai pastatai stovėjo kairėje rūmų pusėje. Buvo gana didelis ūkinis kiemas, jame – daugiausia nedideli mediniai pastatai. Ten buvo ir alaus darykla, arklidės. Šalia rūmų esantis bokštas pastatytas apie 1900 m. E.Purlio teigimu, dar kai veikė ligoninė, tai buvo jų individualus vandentiekis.

Dabar į rūmų vidų užeiti galima tik dėvint šalmą. Užlipus laiptais atsiduri priemenėje, iš jos gali patekti į dvi erdvias sales dešinėje. Anksčiau buvo dvejos metalinės laiptinės, bet laiptų šiuo metu nėra – jie pavogti prieš 2005-uosius. Dabar rūmuose yra tik sukalti mediniai.

Įėjus priešais matyti kambarys. Anksčiau tai buvo viena erdvė, joje buvo didžiuliai laiptai į antrą aukštą. Į šią erdvę patekti neįmanoma, nes išardytos grindys, čia vyko kasinėjimai. Daug kas rūmuose pakitę, tačiau yra ir išlikusių unikalių detalių, pavyzdžiui, pastato išorės lipdyba, apvadai, pirmo aukšto arkos ir pan. Dabartinę išvaizdą jie įgavo po XIX a. viduryje vykusios rekonstrukcijos.

E.Purlys prasitarė, kad, pradėjus rekonstrukcijos darbus, planuojama įrengti vieną kambarį, kuriame būtų pateikiama visa naujausia medžiaga, archeologinai radiniai. „Su statybininkais tariamasi, kad bus kambarys, tik nežinau kur, kuriame bus visa naujausia informacija apie tai, kas randama. Kai bus pradėta restauracija, bus matyti, ką rasime. Yra mintis rengti ir nedideles ekskursijas“, – sakė ekskursijos gidas.

Viešas projekto pristatymas

Ši ekskursija buvo tarsi įžanga į rytoj, vasario 29 d., Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantį oficialų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų rūmų ir parko komplekso restauracijos projekto pristatymą. Šių metų pavasarį prasidėsianti rūmų restauracija pastaruoju metu kelia itin daug diskusijų. Viešas projekto pristatymas ir profesionali diskusija, rengėjų manymu, padės išsiaiškinti, kaip geriausia atskleisti visą Sapiegų ansamblio ir rūmų istoriją. Pažvelgti, kokiais principais derinami naujai atkuriami elementai ir išlikusios autentiškos detalės, kaip ikonografiškai grindžiama būsima restauruotų rūmų architektūra.

Pristatant restauracijos projektą bus pateikiami istoriniai ir architektūriniai Sapiegų rūmų tyrimai, taip pat vaizdinė medžiaga. Projekto pristatymą ir diskusiją moderuos dr. Kristina Sabaliauskaitė ir architektas Lukas Rekevičius.

Trumpa istorinė apžvalga

Prabangius rūmus 1689–1692 m. pastatė Kazimieras Sapiega – vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) šeimų atstovas – LDK etmonas, Vilniaus vaivada. Rūmai Sapiegų giminei priklausė visą XVIII a. 1809 m. rūmuose ir juos supančioje teritorijoje įsteigta karo ligoninė. Barokiniuose mažai perplanuotuose rūmuose ligoninė veikė iki 1843 m. Tada buvo parengtas projektas, pagal kurį per 1843–1848 m. rekonstrukciją rūmai įgavo ir šiandien matomą išvaizdą, o ligoninė – iki šių dienų nedaug tepakitusią vidaus planinę, erdvinę struktūrą: naujai įrengti perdenginiai virš pirmo, antro ir trečio aukšto, paaukštintas pastatas, naujai įrengta stogo konstrukcija, laiptai, pastatytas apvalus priestatas. Sunaikinta visa interjero puošyba.

1927–1928 m. buvusiuose rūmuose įrengta universitetinė akių klinika. Išardžius dviejų pirmo aukšto patalpų skliautus, įrengtos dvi naujos laiptinės. Šiek tiek pakeistos trečio ir iš dalies kai kurios antro aukšto vidaus erdvės – visokiomis priemonėmis buvo ieškoma būdų, kaip apšviesti pastato centrinės dalies patalpas, kurios aptemo, kai buvo užmūrytos galerijų arkos.

Nuo 1992 m. rūmai stovi tušti. 2005 m. perleisti VĮ Valstybės turto fondui. 2009 m. rūmai perduoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas 2001 m. kovo 13 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nuo 2005 m. yra saugomas valstybės.

Rūmų restauracija

Ketinama maksimaliai atidengti ir restauruoti XVII a. pabaigos baroko rūmų architektūrą, autentiškus mūrus ir dekorą. Planuojama šoniniuose fasaduose atidengti pirmo ir antro aukšto galerijų arkas, restauruoti nutašytus rūmų fasaduose buvusius baroko architektūros elementus ir kt. Pastato viduje numatoma atidengti ir restauruoti visas XVII a. pabaigos baroko rūmų durų ir langų angas, atstatyti didžiuosius laiptus, atkurti baliustradą šalia laiptų. Projektiniuose pasiūlymuose numatoma išsaugoti XIX a. priestatą prie rytinio rūmų fasado, atidengti jo užmūrytus langus, restauruoti apardytus fragmentus.