Beveik 13 proc. dirbančių sostinės gyventojų nustatytas depresiškumas. Vienas iš veiksnių, lemiančių depresijos atsiradimą – įtampa darbe.

Tokie rezultatai paaiškėjo po Higienos instituto atliktų tyrimų, aprašytų Jelenos Stanislavovienės disertacijoje. Šių tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kokie psichosocialiniai darbo veiksniai gali būti siejami su depresija.

Atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę, padedančią nustatyti depresiškumą, ir atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius. Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių.

Per antrą tyrimą buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi žmonės (291 asmuo).

Nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų depresiškumas labiausiai susijęs su tokiais psichosocialiniais darbo veiksniais kaip nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas žiniomis, užduočių neaiškumas, nervinė įtampa, darbo beprasmiškumas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, darbo neužbaigtumas ir dažnas užduočių kartojimasis. Dirbančių fizinį darbą vyrų – baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo neužbaigtumas.

Dirbančios protinį darbą moterys depresija rizikuoja susirgti dėl šių neigiamų darbo aplinkos veiksnių: baimės prarasti darbą, diskomforto, ribotų galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis, nervinės įtampos ir fizinės izoliacijos, grįžtamojo ryšio nebuvimo, blogų santykių su bendradarbiais, netolygaus darbo paskirstymo, monotoniškumo, darbo neužbaigtumo ir menkos šeimos paramos.

Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų instrukcijų, menkos šeimos paramos.

Apie pusę darbuotojų teigė priversti darbe skubėti, kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį, tuo pat metu atliekantys kelias užduotis. Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą, patiria nervinę įtampą ir išgyvena sunkius darbo periodus, dirba viršvalandžius, atlieka papildomas užduotis.

Dėl įtampos Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, ES – 17 proc.

VD inf.