Vieni Lietuvą ir Vilnių populiarina pompastiškais šūkiais, kiti – gana pigiais suvenyrais. Kad ir kaip būtų, bendros šalies ir sostinės reklamos strategijos iki šiol nėra ir neatrodo, kad artimiausiu metu bus.

Pritrūko ploto

Lietuvą reklamuojantys šūkiai, plakatai akies praeiviams nerėžia. Maža to, jų beveik neįmanoma pamatyti. Populiarinti Lietuvą, žymėdamos savo produkciją reklamos specialisto ir fotomenininko Mariaus Jovaišos sukurtu prekės ženklu „Lietuva – Baltijos širdis“ ir fotonuotraukomis iš albumo „Neregėta Lietuva“ pasiryžo tik kelios didžiosios Lietuvos įmonės.

Ko gero, paprasčiausia tokių plakatų pamatyti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Tiesa, tik toje dalyje, kur vyksta patikra ir negalima fotografuoti. Tad įsiamžinti prie užrašo „Lietuva – Baltijos širdis“ vargu ar kam pavyktų. Nebent rizikuotumėte pažeisti įstatymus.

Dienraščio kalbinti oro uosto darbuotojai pripažino, kad patriotinės tematikos plakatams paprasčiausiai pritrūko reklamos ploto, tad teko juos nugrūsti į užribį.

Džiaugiasi galimybe

Oficiali oro uosto vadovybės pozicija kiek kitokia. Vilniaus oro uosto Ryšių su visuomene vadovė Sandra Šiaulienė teigė, kad bendrovė džiaugiasi galėdama prisidėti prie Lietuvos populiarinimo ir įvaizdžio kūrimo.

„Vilniaus oro uostas yra tarsi vartai į Lietuvą, tad ir mūsų interesas yra prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo, reprezentavimo“, – teigė S. Šiaulienė.

Pašnekovė tvirtino, jog idėja papuošti kad ir ne pačias reprezentatyviausias oro uosto vietas Lietuvą reklamuojančiais plakatais kilo prieš ketverius metus, atkreipus dėmesį į fotomenininko M. Jovaišos Lietuvos populiarinimo kampaniją „Neregėta Lietuva“.

„Tuomet nusprendėme ir oro uosto išvykimo bei atvykimo keleivių laipinimo galerijas papuošti jo darbais. M.Jovaiša juos mums tiesiog padovanojo, jokių piniginių santykių neturėjome, savo nuotraukas jis leido laisvai naudoti – taip jos kaip dideli paveikslai atsidūrė ant oro uosto sienų ir šiandien pasitinka iš lėktuvų išlipusius keleivius. Taip pat mes palaikėme ir Lietuvos šūkio (prekės ženklo) – “Lietuva – Baltijos širdis„ kampaniją, tad keli plakatai su logotipu nugulė ant oro uosto sienų“, – pasakojo oro uosto atstovė.

Reprezentuos ir ateityje

S. Šaulienė papasakojo, kad Lietuva oro uoste pristatoma ir kitais būdais. Keleivių salėse drauge su Turizmo informacijos centru platinama informacija apie Vilnių, lankytinas vietas ir pan.

„Mes esame atviri įvairiems pasiūlymams, kaip reprezentuoti Lietuvą, ir prisidedame prie kitų trumpalaikių projektų: sveikiname keleivius Lietuvos valstybės švenčių progomis, kartu su Vilniaus oro uoste veikiančiu Turizmo informacijos centru platiname informaciją apie Vilnių, lankytinas vietas ir pan. Vilniaus oro uoste keleiviams kuriame jaukią ir draugišką aplinką, kad jie jaustųsi laukiami ir norėtų sugrįžti į mūsų oro uostą, į Vilniaus miestą, į Lietuvą“, – kalbėjo S. Šiaulienė.

Pinigų neima

Dienraščio kalbintas projekto „Neregėta Lietuva“ autorius ir fotomenininkas M. Jovaiša patvirtino, kad plakatai su jo darbais sostinės oro uostui buvo perduoti neatlygintinai. Menininkas džiaugėsi, kad bendrovė apsisprendė populiarinti Lietuvą, tačiau tuo pat metu apgailestavo, jog norinčių sekti oro uosto pavyzdžiu vis dar labai mažai.

„Mažai kas tiki, kad atsirado toks M. Jovaiša, kuris už savo pinigus, visiškai neturėdamas jokių slaptų minčių ir sumanymų, nesiekdamas pelno, nusprendė sukurti Lietuvos prekės ženklą pavadinimu “Lietuva – Baltijos širdis„. Bet taip buvo ir gaila, kad projektas didelės sėkmės nesulaukė. Labai nedaug įmonių sutinka jį naudoti“, – dėstė pašnekovas.

M. Jovaiša pripažino, kad ir pats pastaruoju metu šią idėją apleido. Pirmiausia dėl to, kad būti patriotu Lietuvoje – nebepopuliaru.

„Turėjau tokį sumanymą ir maniau, kad tai sudomins, bet dabar patriotizmas – skaudi tema. Ši idėja įvairiais projektais, pasibaigusiais milijonų iššvaistymu, smarkiai save diskreditavo. Gal turi praeiti šiek tiek laiko, kol vėl viskas atsistos į savo vietas“, – dėstė M. Jovaiša.

Komentaras

Danguolė Kamarauskienė

Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė

Vilniuje veikia vienas Turizmo informacijos centras ir keturi jo padaliniai. Du iš padalinių įsikūrę pagrindiniuose miesto susisiekimo su išoriniu pasauliu taškuose – geležinkelio stotyje ir oro uoste.

Didžioji dalis lankytojų – turistai, o štai tarp ieškančių suvenyrų nemaža dalis tų, kurie važiuoja lankyti emigracijoje gyvenančių giminaičių, taip pat moksleiviai ir studentai, kurie išvyksta į užsienį pagal mainų programą.

Ieškoma pačių įvairiausių suvenyrų – nuo ženkliukų su Lietuvos simbolika iki Lietuvos kvapo ir žvakių. Bendra tik tai, kad dauguma suvenyrui pasiryžę skirti iki 10 litų, tad reikėtų plėsti būtent tokių suvenyrų spektrą. Žinoma, galima siūlyti ir autorinių darbų, bet tai vėl remiasi į pinigus.