Dabar Lietuvoje per metus vėžiu suserga apie 80 vaikų. Iš jų apie 80 proc. pasveiksta. Prieš 35 metus išgyvendavo vos vienas kitas vaikas.

„Iš 1980 metų pasveikusio nėra nei vieno, 1982 metais pasveikę yra du vaikai, 1986 metais pasveikusių yra aštuoni vaikai, gyvenančių iki šiol, ir toliau vis skaičius didėjo ir didėjo“, – sako gydytoja onkohematologė Lina Ragelienė.

Vėžys anksčiau gydytas tik chemoterapija ir kraujo perpylimu, dabar vartojami vaistai, naikinantys vėžio ląsteles, taikomas chirurginis gydymas. Padeda ir kineziterapeutai: jie stiprina raumenis, žaidimais kelia ligonių nuotaiką. Per pastarąjį dešimtmetį pradėta kaulų čiulpų transplantacija, imunoterapija, individualizuotas gydymas.

„Individualizuotas gydymas, tai gydymas, parenkamas pagal genetinius tyrimus, vėžio genetiką, vaiko genetiką, šeimos genetiką, kuri yra be galo skirtinga ir individuali, ir stengiamasi į visus šituos niuansus atsižvelgti, ir pacientui parinkti labiausiai jo ligą ir jį patį atitinkantį gydymą. Taikant imuno terapiją būtent ta imuninė sistema arba pažadinama, arba kitaip suaktyvinama, kad imuninės ląstelės sunaikintų vėžinę ląstelę“ – pasakoja Vaikų onkohematologijos centro vadovė Jelena Rascon.

Pasak Onkohematologijos centro vadovės, ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausia suserga kraujo vėžiu, o paaugliai dažniau – kaulų vėžiu.