Kauno miesto centre, atokiau vaizdo stebėjimo kamerų, sunku rasti pastatą, kuris nebūtų pažymėtas dažų iš flakonėlio čiurkšle. Grafitų piešėjai šeimininkauja drąsiai: nelabai kas juos gaudo, o kiti dar ir grožisi naktiniais kūriniais.

Nepatiktų nešvankūs žodžiai

Kaip reaguotumėte, jei iš ryto išėję iš namo pamatytumėte jį išpieštą? Niekieno neprašėte, bet štai turite įbruktą „paveikslą“.

„Jei piešinys meniškas, tai nėra koks nors negražus užrašas, kodėl ne?“ – tolerantiškai grafitininkų veiklą įvertino kaunietis Kęstutis, gyvenantis viename Maironio gatvės daugiabučių. Jo paties namo galinę sieną dabina keletas spalvingų piešinių. „Geriau piešinys, nei niūri pilka siena kur nors praėjime“, – pridūrė vyras.

Nors, sutiko kaunietis, jei pastatas ką tik pastatytas ar perdažytas, jo niokoti dažais nevalia. Kęstučio nuomone, to įmanoma išvengti: reikia suteikti jaunimui erdves, kuriose jie galėtų nevaržomi reikštis. Pavyzdžiui, tegu piešia ant betoninių tvorų. Jei ten nelieka vietos, galima uždažyti senus piešinius ir vėl leisti piešti.

Deja, naktiniai „dailininkai“ nepaiso, ar namas aptriušęs, ar visiškai naujas. Antai tarpukariu statyto V.Putvinskio g. 60-ojo namo galinė siena, matosi, neseniai nudažyta, bet jau išmarginta įspūdingo dydžio užrašu.

Pavadino iškrypimu

Viena V.Putvinskio g. 60-ojo namo gyventoja piešiniu ant sienos ne tik nesipiktino, bet ir džiaugėsi: „Man gražu, tai – ne koks nors nešvankus užrašas“, – kalbėjo jauna moteris.

Namas stovi greta Menininkų namų skverelio, tad grafitas puikuojasi šalia čia stovinčių skulptūrų.

Naktinių „dailininkų“ potėpiais išmarginta ir Kauno menininkų namų baltos spalvos tvora. Įstaigos vadovas Viktoras Valašinas menu to nevadina.

„Yra, kas moka grafitus piešti, o pas mus – tikri nemokšos. Nesubrendę žmogeliai taip save išreiškia. Nuo jų nėra jokio vaisto“, – apgailestavo Kauno menininkų namų vadovas. Anksčiau, prisiminė jis, dar būdavo mėginama užrašus uždažyti, bet paskui liautasi, nes vis atsirasdavo naujų.

„Matyt, jie jaučia pasitenkinimą, gal net lytinį? Tegul tenkinasi“, – ironizavo pašnekovas.

Legalūs – ne grafitai

Kaunietis Tadas, kadaise dar studijuodamas meno mokykloje, pasidavė grafitų bangai, paplitusiai visame pasaulyje. Dabar vyras valgo iš to duoną – paprašytas užsakovų išpiešia sienas – tiek vidaus, tiek išorės. Šių kūrinių grafitais jis nevadina.

Mat tikrieji grafitai – tai nelegalus raidžių rašymas. Jei grafitų meistrams suteikiama erdvė reikštis, pasak Tado, tai ne grafitai, o sienų tapyba. Žinoma, tai šiek tiek nuramina norinčiuosius save išreikšti viešumoje. Jie gali didžiuotis savo kūriniais, galbūt noras reikštis nelegaliai sumažėja.

Vyras pastebėjo, kad pasaulyje dar yra atsiradęs terminas „gatvės menas“, kuris gal labiau tiktų kalbant apie piešimą ant sienų.

Senamiestį reikia saugoti

Kodėl norisi piešti paslapčia, ten, kur nederėtų?

„Kadangi tai nelegalu, provokuoja adrenaliną. Be to, norisi save išreikšti, ypač tiems, kurie dar nesuvokia, ar jie nori būti menininkais“, – aiškino pašnekovas.

Kauniečio teigimu, jaunimas pasirenka vietas, kur mažiau kliūva praeivių akys, kur mažiau pravažiuojančių mašinų. Nauja ar sena siena, raidžių piešėjams nerūpi.

„Šis menas kontroversiškas, vertinamas įvairiai“, – pripažino kaunietis. Senamiestyje, kur daug paveldo pastatų, mano buvęs grafitų piešėjas, jaunimas turėtų elgtis atsargiau.

„Man gražu, kada grafitų būna nedaug, vienoje vietoje ir atlikta gana profesionaliai, kaligrafiškai. Kai per daug, akis bado“, – įvertino Tadas. Jis tikino, kad pats grafitų seniai nebepiešia, o save vadina ne menininku, bet amatininku, nes paiso užsakovo norų, taikosi prie pastato kompozicijos, interjere prisitaiko prie dizaino.

Į kalėjimą nesodina

Mėginant išsiaiškinti, ar kovojama su grafitų piešėjais, niokojančiais miesto bei privatų turtą, teko bendrauti ne su vienu pašnekovu. Buvo siunčiama iš vienos įstaigos į kitą, o iš jos – atgal. Kad situacija gali keistis ir keisis, nežadėjo niekas.

Prieš metus politikai yra siūlę Baudžiamojo kodekso pataisas ir grafitų piešėjams skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Bet tam nepritarta, nelegaliems „dailininkams“ gresia tik administracinė atsakomybė, didžiausia galima bauda – 2 tūkst. litų.

Statinių niokojimas piešiniais žabojamas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Jose sakoma, kad draudžiama rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus savivaldybės nustatytas vietas.

Tose pačiose taisyklėse teigiama, kad ir pastatų savininkai privalo tvarkyti, dažyti, prižiūrėti pastatų fasadus. Taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip ir į daugelį taisyklių, į šias žiūrima pro pirštus.

Nė vieno protokolo

„Jei piešinys nekelia grėsmės, nėra vulgarus ar įžeidžiantis, už tai negali savininkui surašyti protokolo. Dirbu seniūnijoje 10 metų, nebuvo surašytas nė vienas protokolas savininkui už tai, kad ant jo namo yra piešinys“, – patikino Centro seniūnas Vytautas Pauliukas.

Pasak jo, prieš 5–8 metus miesto savivaldybė organizavo grafitų valymo akciją, specialiais chemikalais buvo valomi statinių fasadai.

Seniūnas tiksliai neprisimena, kokie pastatai pagražėjo, ar tik priklausantieji savivaldybei, ar ir privatūs.

Išpiešė ir policijos pastatą

Vilniaus valdžia suskato bausti ne tik grafitų piešėjus, bet ir pastatų tinkama išvaizda nesirūpinančius šeimininkus. Iš pradžių parašomas įspėjimas, o jei nereaguojama – skiriama piniginė bauda, ji gali siekti iki 2 tūkst. litų.

Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vadovas Raimondas Zinkevičius mano, kad bausti nuo grafitininkų nukentėjusius pastatų šeimininkus nelogiška. Priešingai, jei kaltininkas sučiumpamas, namo savininkas gali prisiteisti atlyginti padarytą žalą.

Kaip pagauti naktimis besidarbuojančius „dailininkus“, recepto niekas nepasako. Pernai buvo išpiešta netgi Centro policijos nuovados siena, tąkart chuliganui nepavyko išsisukti.

„Žinome mes tuos grafitininkus. Nuvažiavome, atsivežėme. Iš pradžių neprisipažino, paskui prisipažino. Pritaikėme baudą, perdažė sieną“, – pasakojo R.Zinkevičius. Visgi norint bausti, pastebėjo R.Zinkevičius, reikia turėti įrodymų.

Pareigūno nuomone, akylesnė turėtų būti ir visuomenė, pranešti apie daromus pažeidimus. Privačių pastatų savininkai gali mėginti gelbėtis įrengę vaizdo stebėjimo kameras.

R.Zinkevičius įsitikinęs, kad nereikėtų toleruoti gatvės piešinių, kitaip tariant, neturėtų būti net legalių vietų grafitams. „Kai savivaldybė leido piešti keliose miesto vietose, piešiniai pasipylė ir kitur“, – sąsajų įžvelgė R.Zinkevičius.