– Ar jūs, daugiabučių administratoriai, nesinaudojate šia nelaime?

– Tikrai ne. Esame labai nuoseklūs savo veikla ir apie tokias problemas nuolat kalbame savivaldybei ir kitoms organizacijoms, kad matome tendenciją, jog namų, kuriuose sukurtos bendrijas, ypač Jungtinės veiklos sutartis, priežiūra problemiška. Praeitais metais mano vadovaujamas ūkis sudarė keturias sutartis su bendrijomis dėl jų priežiūros, administravimo. Mes tuose namuose pamatėme aibę apsileidimų, faktorių, kurie galėjo nuvesti prie nelaimių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar norite pasakyti, kad jei nugriuvusios sienos namas būtų turėjęs administratorių, būtų buvę galima išvengti nelaimės?

– 100 proc. negalima pasakyti, nes yra daug faktorių. Tačiau manau, apie griūvančią sieną administratorius ir techninis prižiūrėtojas būtų iškart informavęs gyventojus, institucijas, kad yra problema ir reikia spręsti. Sienos priklausomybė iki galo neaiški – ar ji savivaldybės, ar namo. Informacijos priemonėse pateikta, kad nugriuvo namo siena, o kur likusios trys? Nugriuvo kažkokia atraminė siena, kuri laiko šlaitą. Ar ji priklauso namui, ar savivaldybei – iki galo neaišku.

– Dalis namų atsisako administratorių, nes gauna nepagrįstų sąskaitų. Tokių skundų esame matę ne vieną.

– Tai dažniausiai kylantis priekaištas. Tai mitas, greičiausiai. Tokius faktus tikrina savivaldybė ir nustato, kad gyventojų skundai nepagrįsti. Atsisako namo administratorių ir sukuria bendrija ar Jungtinę veiklą dėl mažesnių kainų. Tačiau mažos kainos atsiremia į tai, kad, daugybę metų mokėjus labai pigiai arba išvis nemokėjus mokesčių už priežiūrą, namas nugyvenamas, iškyla trūkumų ir reikalauja didelių investicijų.

– Kokios bėdos jūsų prižiūrimuose namuose? Kokioms užbėgote už akių?

– Balkonai labai populiari tema. Turbūt žinome atvejį, kai Lazdijuose nukrito didžiulis balkonas. Negali sakyti, kad bendrijos pirmininkas atlaidžiai vykdė pareigas, tačiau nesiėmė veiksmų. Balkonai trupa. Dabar viename name administratorius suremontavo balkonus ir gyventojams suteikė metus laiko išsimokėtinai. Nė viena statybos bendrovė, nė viena bendrija negali tuo pasigirti, kad savininkams suteikė įsimokėtiną variantą. Mes randame apyvartinių lėšų ir suteikiame beprocentinį išsimokėjimą.

– Ką jūs darote?

– Mes apžiūrime, pateikiame gyventojams informacijos, kad balkonai avarinės būklės, jais naudotis draudžiama ir tada lieka dvi išeitys – uždrausti buto savininkams lankytis balkonuose arba remontuoti. Gyventojai pasirenka remontuoti.

– Paaiškinkite, kokio lygio tai yra problema? Kiek Vilniaus mieste tokių problemų, kurias reikėtų neatidėliotinai spręsti?

– Daugiausia problemų namuose, pastatytuose iki 1940 m., – Naujamiesčio rajonas, Senamiestis, aplinkiniai rajonai, kurių balkonai yra gana dideli. Remontų kainos prasideda nuo 10 tūkst. ir daugiau. Yra čerpiniai stogai, visi jie, kurie nenauji, uždėti iki 1940 arba 1950 m. Čerpių galiojimo laikas baigėsi. Jie pralaidūs vandeniui, atliekami kosmetiniai remonto darbai, bet reikia didelių investicijų.

P. Paleckio/BNS nuotr.

– Ar yra problemų dėl rajonų, statytų 1970 m.?

– Didesnės problemos Antakalnyje, kur pirmieji blokiniai namai. Jų siūlės labai prastos, reikia didelių investicijų. Vėlesnių statybų namai, ypač blokiniai, prastesnės būklės, bet patenkinami. Mitas, kad namas, pastatytas prieš 50–60 metų, nevykęs ir negaliojantis.

– Ar randate sutarimą su gyventojais, jei sąskaitos didelės už ateityje galimas bėdas?

– Visą laiką administratorius ieško sutarimo arba bando ieškoti, suteikia atidėjimus, išskaido mokėjimus. Ne administratoriui reikalingi remonto darbai, o butų savininkams. Darbai atliekami jų labui.