Daugiau detalių apie Vilniuje rastą mirusią moterį: kodėl lavonas virto mumija?

Prieš kelias dienas sostinėje rasta moters mumija – retas atvejis, nustebinęs ne tik šią šiurpią naujieną išgirdusius pavienius piliečius, bet ir nemenką patirtį turinčius teisėsaugininkus. Specialistai plačiau paaiškino tokį reiškinį.

Rado apleistame name

Į Vilniuje esančią Z. Sierakausko gatvę pareigūnai ir medikai skubėjo birželio 8-ąją, sulaukę pranešimo apie šiurpų praeivio radinį – galimai asocialaus žmogaus lavoną.

Atvykę tarnybų atstovai čia stūksančiame apleistame name išvydo kraupų vaizdą – nenustatytos tapatybės moteriškos lyties kūnas buvo pajuodęs, pūvantis, irstantis ir beveik tapęs mumija.

Patalpoje, kur gulėjo lavonas, mėtėsi įvairiausi daiktai, buvo matyti išbėgusių kūno skysčių, aplink zujo lavonmusės. Tikėtina, kad mirusi moteris buvo benamė ir gyveno čia ne viena.

Stop kadras.

Netoli apleisto namo gyvenantis ukrainietis pabėgėlis su šeima pasakojo, kad maždaug prieš dešimt dienų kieme buvo juntamas stiprus dvokas. Todėl aplinkiniai galvojo, kad krūmynuose nudvėsė šuo arba katė.

Jie nė neįtarė, kad ten galėtų būti žmogaus lavonas, nes po kelių dienų nemalonus kvapas tiesiog dingo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Nustebino teisėsaugininkus

Toks radinys nustebino ir Vilniaus prokurorę Dainą Dilbienę, besiaiškinančią moters mirties priežastį. 

„Yra paskirti tyrimai ir kiti veiksmai asmens tapatybei bei mirties priežasčiai nustatyti. Laukiame specialistų išvadų. Pirmą kartą organizuoju tokį ikiteisminį tyrimą, kai žmogaus kūnas mumifikavęsis“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė ji.

Stop kadras.

Pasak pašnekovės, kai teismo medicinos ekspertai pateiks išvadas, bus vertinama mirties priežastis – ar ji susijusi su nusikalstama veika, ar mirtis ištiko dėl natūralių priežasčių. Taip pat bus planuojami tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Tiria ilgiau

Portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms Rimantas Laurinavičius taip pat pabrėžė, kad tirti mumifikuotus lavonus ekspertams tenka retai. Dažniausiai mumijomis virsta vienišų, nelankomų, neturinčių artimųjų ar draugų, arba mirusių nuošaliose vietose – apleistuose namuose, miške, žmonių kūnai.

„Mumifikuoto lavono oda tampa kieta, ruda. Visi minkštieji audiniai ir organai – taip pat kieti, labai sumažėję, gali būti beformiai, plėvių pavidalo“, – vardijo pašnekovas.

Stop kadras.

Mumifikuoto kūno tyrimas atliekamas įprastai, tačiau dėl pakitusių, sukietėjusių audinių ir organų trunka žymiai ilgiau, nes toks tyrimas atliekamas kruopščiau ir lėčiau. Bet net ir tokiu atveju, teismo medicinos ekspertas turi atsakyti į tuos pačius jam pateikiamus klausimus: kokia mirties priežastis, kada įvyko mirtis, ar kūne yra sužalojimų, kokiu būdu jie padaryti, ir pan.

„Mumifikuotame kūne išlieka sužalojimai – žaizdos, kaulų lūžimai, organų sužalojimai. Išlieka stranguliacinės vagos žymės pakorimo ar pasikorimo atvejais, todėl trauminės mirties priežastį galima nustatyti. Sudėtingiau nustatyti mirties nuo ligos priežastį dėl labai pakitusios vidaus organų struktūros“, – aiškino teismo medicinos ekspertas.

Siekiant identifikuoti neatpažintą lavoną tyrimo metu nustatoma jo lytis, biologinis amžius, kūno ilgis. Identifikuoti asmenį, pridūrė R. Laurinavičius, padeda nustatyti sugiję sužalojimai, buvusių ligų pėdsakai, dantų gydymo ir protezavimo žymės. Tapatybę nustatyti galima ir DNR analizės metodu – įvertinant giminystės ryšius su tėvais, vaikais, broliais arba seserimis.

Kūnas užsikonservuoja

VTMT direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms teigimu, mumifikacijos procesas pradeda vykti, kai mirusiojo kūnas patenka į puvimui nepalankias sąlygas. Tada prasidėjęs puvimas sustoja ir kūnas gali užsikonservuoti.

Mumifikacijos metu kūnas praranda visą skysti, todėl kūno masė sudaro 1/10 buvusio svorio.

„Sausoje, šiltoje, gerai vėdinamoje aplinkoje kūnas nustoja pūti ir pradeda džiūti. Skystis, esantis kūne, išgaruoja, kūno masė ir tūris labai sumažėja. Mumifikacijos metu kūnas praranda visą skysti, todėl kūno masė sudaro 1/10 buvusio svorio“, – aiškino R. Laurinavičius.

Mumifikacijos trukmė priklauso nuo mirusio žmogaus kūno sudėjimo – liesų, išsekusių žmonių lavonai išdžiūsta greičiau, nei nutukusių. Suaugusio žmogaus lavonas visiškai mumifikuotis gali per šešis dvylika, o esant labai palankioms sąlygoms – per du tris mėnesius. Mumifikavimosi fazių ar etapų nėra, tai –  nuolatinis laipsniškas kūno kitimas.

Stop kadras.

O kaip alkoholis?

Kadangi Z. Sierakausko gatvėje lavoną aptikęs praeivis spėjo, kad jis gali būti asocialaus žmogaus, o neretai tokių asmenų kasdienybės palydovas būna alkoholis, R. Laurinavičius užsiminė ir apie svaigiųjų gėrimų ar alkoholio sudėtyje turinčių priemonių vartojimo reikšmę mumifikacijos procesams.

„Alkoholis, kaip konservantas, esantis kūne, gali lėtinti puvimo procesus ir skatinti mumifikavimąsi, tačiau esminę reikšmę vis dėlto turi aplinkos sąlygos ir kūno sudėjimas“, – sakė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

D u n d u k k

D u n d u k k portretas
Nu niekaip nesuprantu,kodėl tiek dėmesio kažkokiai mirusiai benamiai ? Neturit ką rašyti.Fu bl šlykštu.

pensininkė

pensininkė portretas
ištyrus gal reikėtų tą mumiją kokiose valdovo rūmuose patalpinti juk tai stebuklas, 21 amžiuje argi ne , gal čia tokia gerovės valstybė , , o be to daug kas norės pamatyti plūs turistai iš visų pasaulio kraštų tai išgarsėsime, juk Lietuva taip nori būti žinoma nesvarbu kokia kaina

alio mentūra o kur mumijos nuotrauka

alio mentūra o kur mumijos nuotrauka portretas
o gal ji tokiu būdu protestavo prieš pėdalų paradą ir lianzbirkių giminės siautėjimą, kas čia dabar, pasakėt A pasakykit ir BEEE, o tai centre nei vieno ekipažo ir nei vieno patrulio, gal bijot mūsų ūrodai ar požėla kišeninis pridurkas taip liepė
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių