Jų buvo trys. Jie gyveno savo gyvenimą, aš – savo. Niekuomet nesusitikome, bet jie visada buvo šalia. Išėjus į daugiabučio kiemą ar cementinę mokyklos sporto aikštelę. Net riedant gatvele nuo kalniuko savadarbiu bolidu. Aš tapdavau jais, bandžiau atkartoti jų judesius, reakcijas, elgesio manierą. Būčiau kopijavęs ir išvaizdą, bet liesam šviesiaplaukiam berniūkščiui tai buvo sunkiai įgyvendinama užduotis: nebent juodai dažytis plaukus ir dar kažkaip sugarbanoti. Mano rajone to niekas nebūtų supratęs.