Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai.
Neseniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktų pratybų rezultatai parodė, kad, nesuveikus techninėms priemonėms, ant programišių siunčiamo jauko užkibtų kas aštuntas šalies įmonių darbuotojas. Kaip sako „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas, idealiomis sąlygomis mūsų e. pašto dėžučių negali pasiekti sukčių žinutės, tačiau tai suveikia ne visada, o ir statistika rodo, kad veiksmingiausiu ginklu išlieka žinios.
Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos.
Teheranas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Jungtinių Valstijų sprendimą pareikšti kaltinimus trims Irano piliečiams dėl įtariamų kibernetinių atakų Amerikoje ir kitose šalyse.
Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybine specialiąja ryšių tarnyba.
Tamsus kambarys, žalias kompiuterio ekranas ir šviesos greičiu klaviatūrą maigantis programišius, per sekundę nulaužiantis visas saugos sistemas ir taip pridarantis žalos už milijonus. Greičiausiai tokia ar panaši filmo scena iškyla mūsų galvoje pagalvojus apie kibernetinius nusikaltėlius. Tačiau programišių atakos ne visada būna rimtos – kai kurios jų tik priverčia kvatotis ir skatina mus virtualioje erdvėje būti dar atsargesnius.
Europos Centrinis Bankas (ECB) antradienį pranešė, kad į jo prezidentės Christine Lagarde (Kristin Lagard) elektronines paskyras buvo pamėginta įsilaužti, tačiau jokių duomenų pavogta nebuvo.
Liepos 9 dienos naktį „Ignitis grupė“ susidūrė su didžiausia per dešimtmetį kibernetine ataka, kuri laikinai sutrikdė Grupės internetinių svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą. Šiuo metu ataka yra suvaldyta, o paskirstytų paslaugų (DDoS) atakos apribotos. Įsilaužimų į sistemas ar kito neigiamo poveikio jose neužfiksuota.
Kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą nuslopo, bet ekspertai pasirengę jų atsinaujinimui, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) laikinasis vadovas Jonas Skardinskas.