Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
Dešimtį metų Lietuvos bankui vadovavęs Vitas Vasiliauskas sako, kad atsižvelgiant į infliacijos tendencijas, jo nei kiek nenustebino euro zonos pinigų politikos formuotojų sprendimas palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Italijos obligacijų pajamingumui šovus į aštuonerių metų aukštumas, atitinkamai išaugo ir šios valstybės skolinimosi kainos. Tačiau ekonomistai ramina, kad Lietuva su panašia situacija veikiausiai nesusidurs, kadangi Pietų Europos šalių valdžios sektorius buvo smarkiai priklausomos nuo skatinamosios Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos.
Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai: dėl Rusijos karo Ukrainoje; dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo; dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. „Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Finansų ministerija siūlo savivaldybėms neriboti skolinimosi finansuojant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų remiamus projektus ir savivaldybėms prisidedant savo lėšomis.
Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą, skelbia Finansų ministerija.
Ukrainos piliečiai ir verslininkai, norintys pradėti veiklą Lietuvoje, verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms galės skolintis trečdaliu pigiau, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito.
Praėjusių metų pabaigoje šalyje bankai nebegriežtino skolinimo sąlygų, buvo gana optimistiški dėl bendros verslo sektorių padėties, tačiau ir toliau prastai vertino viešbučių ir restoranų būklę bei jų raidą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa.
Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios savarankiškai skolintis atviroje rinkoje, todėl verta apmąstyti ir organizacijos, padedančios vietos savivaldai tvarkyti investicinius projektus, steigimą.