Lietuvos ir penkių kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų Europos reikalų komitetų vadovai išsiuntė laišką Vengrijai reikšdami susirūpinimą dėl jos premjero Viktoro Orbano veiksmų.
Anksčiau šiais metais Vengrija pasiskolino iš Kinijos bankų milijardą eurų, ketvirtadienį pranešė šalies skolų valdymo agentūra. Europos Sąjungos (ES) narė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pareiškė, kad Budapeštas ir toliau blokuos 6,5 mlrd. eurų išmokėjimą iš Europos taikos priemonės (EPF) karinei pagalbai Ukrainai, kol Kyjivas neleis tranzitu gabenti Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ naftos.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtu Europos Komisijos vertinimu, Vengrija toli gražu neatitinka Europos Sąjungos (ES) demokratijos standartų, ypač dėl korupcijos, kyšininkavimo, politinio finansavimo, interesų konfliktų ir žiniasklaidos nepriklausomumo stokos.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad kitą užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą blokas surengs Briuselyje, o ne Budapešte, taip simboliškai nubausdamas Vengriją už jos nesąžiningą diplomatiją Ukrainos klausimu.
Vengrija ir Slovakija, apkaltinusios Ukrainą, kad ši kelia grėsmę jų energijos tiekimui, pirmadienį paprašė Europos Sąjungos (ES) įsikišti sprendžiant šį ginčą.
Pasipriešinus Vengrijai, ES šalims nepavyko priimti bendro pareiškimo dėl Izraelio parlamento rezoliucijos, kurioje atmetamas Palestinos valstybės sukūrimas.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Baltijos šalys demonstruoja blogą skonį atsisakydamos aukštu lygiu dalyvauti artėjančiuose susitikimuose jo šalyje, susijusiuose su Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai.
Rusijos nafta nustojo tekėti „Družba“ naftotiekiu per Ukrainą į Vengriją, Kyjivui sugriežtinus sankcijos Rusijos kompanijoms, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.