Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis Pereiti į pagrindinį turinį

Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis

Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teigimu, pradėjus veikti jūrų vėjo parkui, be tilto per Kuršių neriją Neringos gyventojų lauktų dar niūresnė ateitis.

Darius Jasaitis.
Darius Jasaitis. / Ž. Gedvilos, K. Vanago / BNS nuotr.

„Vis prastėja paslauga perkėlimo ir tą vietiniai jaučia, skundžiasi, ir pakalbėjęs su Smiltynės perkėlos vadovais supratau, kad mūsų laukia labai pilka ir niūri ateitis“, – LRT radijui sakė D. Jasaitis,

„Pasirodo, taip pradeda trūkti ir kapitonų ir visiškai niekas neina ir nenori plaukioti Smiltynės perkėlos keltais pirmyn atgal. (…) Dėl to, manau, kad kai pradės statyti vėjo jūrų parką, mes tiesiog žiūrėsime į Lietuvą iš Kuršių nerijos, bet persikelti per ją nebegalėsime“, – pridūrė jis.

Neringos mero teigimu, gyventojams iššūkiu tampa ne tik prastas būtinųjų paslaugų pasiekiamumas, bet ir ribotos susisiekimo su žemynine Lietuvos dalimi galimybės. Tai, pasak D. Jasaičio, yra viena pagrindinių gyventojų mažėjimo Neringoje priežasčių.

„Kiekvieną dieną man skambina nuo kelto 2 valandą, po 2 valandos nakties žmonės, nespėję į antrinį keltą arba tiesiog nekeliami, jei pavėluoja pora minučių po dvylikos paskambinti. Su vaikais, su mokiniais mokytojai, kurie grįžta, miega autobuse, automobilyje, grįžta 5 valandą ryto su pirmuoju keltu ir jau tada praleidžia pamokas ir taip toliau“, – pasakojo meras.

„Kalbantis su gyventojais, kurie išvažiuoja iš čia, pagrindinis iššūkis yra susisiekimas su Klaipėda, kuris naktį yra neįmanomas. (…) Čia yra nuolatinis gyvenimas kamštyje ir nuolatinis vėlavimas visur, kaip tu besuplanuosi“, – pridūrė jis.

Dėl to, manau, kad kai pradės statyti vėjo jūrų parką, mes tiesiog žiūrėsime į Lietuvą iš Kuršių nerijos, bet persikelti per ją nebegalėsime.

Mero teigimu, svarstant tilto ar tunelio į Neringą statybų galimybę, pagrindine kliūtimi tampa tarpinstitucinio dialogo trūkumas, mat, kaip tikina D. Jasaitis, visiems iki šiol pateiktiems argumentams prieš statybas  – yra atsakymas.

„Man irgi sunku suprasti iš tų deklaratyvių pasakymų, jog gali būti sugriauta išskirtinė visuotinė vertybė, aš norėčiau išgirsti, kaip, nes žiūrint pavyzdžius pasaulyje, nacionaliniuose parkuose, su didesniais statusais saugomuose, nei vienas nesugriuvo“, – kalbėjo Neringos meras.

ELTA primena, kad Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.

Vis dėlto, šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas. Panašią poziciją mėnesio pradžioje išreiškė ir Nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, sukritikavusi tokį mero siūlymą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
KLAIPĖDIŠKIS

Nerealus projektas, sevikintinas. Turistų, dviratininkų srautas padidėtų. Dabar IŠ PITINIO rajono per Klaipėda iki jūros 15 km gal. Neterškim gamtos.
1
0
gyventojas

UNESCO tai apynasris, kad neplėtoti, nevystiti turizmo. Lenkai, vokiečiai pakrantes užstatę
2
0
Na

istikruju reikia keisti merą Jasaiti, nesuprantu ko jjam dar trukstą ?
1
-1
Visi komentarai (46)