Kur Lietuvos „Patriot“?

Parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kur į Lietuvai svarbių, kariuomenės saugomų objektų sąrašą įtraukti kai kurie objektai Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje.

Galimo terorizmo, sabotažo ar kitokio išpuolio prieš Lietuvą atveju numatyta, kad kariuomenė saugotų oro uostus, elektros energetikos sistemos valdymo centrus, elektrines, kai kurias skirstomąsias elektros pastotes.

Kaip apsauga būtų vykdoma dėl oro išpuolių, neaišku. Net nežinome, ar Lietuva turi kokias nors oro gynybos sistemas. Oro gynybos sistemos „Patriot“ į Lietuvą buvo atvežtos tik tuomet, kai vyko NATO šalių forumas Vilniuje 2023 m. liepą.

Vienas užsienio šalies karinis laivas su „Patriot“ oro gynybos sistema tuomet buvo prisišvartavęs ir Klaipėdos uoste.

Ar kažkas iš jų liko ar išvežtos atgal į kitas šalis, vėlgi neaišku. Galbūt kažkokia oro gynybos sistema veikia prie Šiaulių, tiksliau Zoknių oro uosto prieigose, iš kur kyla ir leidžiasi Lietuvos oro erdvę kontroliuojantys NATO šalių lėktuvai.

Požiūris: nors Būtingės naftos terminalą valdo lenkai, jis vis tiek išlieka itin svarbiu Lietuvos objektu. / V. Matučio nuotr.

Prasidėjo sabotažų virtinė

Pagal galiojančią schemą Lietuvos kariuomenė yra lyg ir įpareigota iškilus ypatingoms sąlygoms saugoti elektros jungtis „LitPol Link“ – sausuma su Lenkija, ir „NordBalt“ – Baltijos jūros dugnu su Švedija.

Vien šių jungčių apsaugai 2025 m. numatoma skirti 2,313 mln. eurų, o 2026 ir 2027 m. – po 3,215 mln. eurų. Tai gali reikšti, kad iki šiol šių jungčių apsaugai finansavimo nebuvo. Jei šios jungtys ir saugotos, tai tik epizodiškai.

Realiai Lietuva ir neturi kokių nors pajėgų, kurios galėtų nuolat saugoti per Baltijos jūrą nutiestus kabelius ar jungtis. Gerokai didesnes jūrų pajėgas turinti Lenkija savo jungtims per Baltijos jūrą saugoti, po to, kai Baltijoje buvo susprogdintas „Nord Stream 2“ dujotiekis, pasikvietė apsaugos laivą iš Italijos karinio jūrų laivyno. Apie kokias nors panašias Lietuvos iniciatyvas neteko girdėti.

Baltijos jūroje vykdant galimą sabotažą nutrauktas ryšių kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos veikiausiai taip pat nebuvo bent jau nuolat saugomas. Galbūt jo Lietuvai ir nereikėjo saugoti, nes pagal susitarimą kabelį prižiūri, o veikiausiai ir jo apsauga rūpinasi Švedijos bendrovė.

Bet kuriuo atveju aišku, kad Baltijos jūroje prasidėjo galima sabotažų virtinė su Kinijos laivais, ir visos šalys, tarp jų ir Lietuva, kabelių ir kitokių jūros jungčių apsaugai privalės skirti daugiau dėmesio.

Baltijos jūroje prasidėjo galima sabotažų virtinė su Kinijos laivais, ir visos šalys, tarp jų ir Lietuva, kabelių ir kitokių jūros jungčių apsaugai privalės skirti daugiau dėmesio.

Saugos ir jūros terminalus

Šiomis dienomis derintas Lietuvos papildomų objektų sąrašas, kurių gynybai nuo galimų teroristinių atpuolių gali būti panaudota Lietuvos kariuomenė.

Tarp valstybinės reikšmės objektų, kurie turi didelę riziką ir privalo būti nuolat saugomi, įrašyta „Orlen Lietuva“ naftos produktų perdirbimo gamykla prie Mažeikių, taip pat lenkų kompanijos valdomas Būtingės naftos terminalas su jo priklausiniais tiek jūroje, tiek sausumoje.

Tai gali reikšti, kad ateityje prie Būtingės naftos terminalo plūduro privalės nuolat budėti bent vienas Lietuvos karo laivas. Pageidautina, kad jis būtų ir su kokiomis nors oro gynybos sistemomis. Baltijoje dabar tokia situacija, kad į bet kurį tašką netyčia gali kas nors nukristi arba nudreifuoti koks nors laivas su nuleistu inkaru.

Į kariuomenės saugomų objektų sąrašą įtraukta ir suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, Klaipėdos skystųjų energijos produktų terminalas, kitaip sakant buvusi „Klaipėdos nafta“ ir Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalas. Pastarasis šiame sąraše jau buvo ir anksčiau. Tiesiog dabar pagal naują redakciją įdėtas kartu su visa „KN Energies“ valdoma sistema.

Į kariuomenės saugomų objektų sąrašą įtraukta ir „NordBalt“ elektros energijos skirstykla bei transformatorių pastotė Klaipėdos rajone. Iš dalies tai taip pat yra jūros objekto – Lietuvos ir Švedijos elektros jungties kabelio „NordBalt“ dalis.