Italijos parlamento Aukštieji rūmai aiškia persvara pritarė taupymo planui, kurį vyriausybė per pastarąją parą dar padidino penktadaliu.

Ji baiminasi, kad delsimas dar padidintų skolinimosi palūkanas. Roma sako, kad pavieniui Europos šalys neišsigelbės, bet bendros išeities iš krizės nematyti, ir planuojamas vadovų susitikimas nukeltas, kol ji paaiškės, praneša LTV „Panorama“.

Per „juodąjį“ penktadienį praėjusią savaitę ir šį pirmadienį Italija pajuto, ką reiškia, kai rinkos ima nebetikėti, kad šalis galės grąžinti skolas. Šiandien vyriausybė dar sugebėjo išplatinti naujas obligacijas, bet už tokias aukštas palūkanas, kokių per kitus aukcionus ilgai mokėti negalės.

Tad net opozicija Senate nemėgino sutrukdyti balsavimui dėl griežtų taupymo priemonių, kurios jau 2014-aisiais turėtų atnešti subalansuotą biudžetą.

Ekonomikos ministras darbais pamėgino neigti gandus, kad nebeturi premjero pasitikėjimo – per pastarąją parą netgi padidino numatomas diržų veržimo priemones nuo 40 mlrd. iki 48 mlrd. eurų. Giulo Tremonti pareiškė, kad kovoja su praeities skolų pabaisa, kuri gali suėsti vaikų ateitį. Tad reikia ryžtingo politinio sprendimo – ir ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje.

„Niekas neturėtų laikytis iliuzijų, kad išsigelbės individualiai. Kaip ir „Titanike“ – net ir pirmos klasės keleiviai išgelbėti nebus“, – sako Italijos ekonomikos ministras G. Tremonti.

Tiek, kiek Italija, nėra prasiskolinusi jokia kita Europos šalis – tik palyginus su bendruoju produktu ją lenkia Graikija. Bet daug jos skolų yra šalies viduje, ir kaip didesnę problemą ekspertai įvardija pernelyg lėtą augimą.

Rytoj diržų veržimo biudžetą turėtų patvirtinti ir Italijos Žemieji rūmai, tad vyriausybės ryžtas, atrodo, įtikino vieną iš trijų reitingo agentūrų: kai kitos dvi perspėjo, kad gali jos skolinimosi įvertinimą mažinti, „Fitch“ suteikė atgaivos – pareiškė, kad šių taupymo priemonių pakaks norint stabilizuoti padėtį.

Bet reitingo agentūra „Moody`s“ praėjusią savaitę netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugalijos obligaciją ir pareiškė, kad gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Šią savaitę taip pat ji įvertino Airiją. „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, ir taip jau esantį žemiau priimtinos ribos.

Mat svarbiausio euro zoną purtančio nestabilumo šaltinis tebėra Graikija, ir ką daryti su ja, atsakymų vis nėra. Graikijos premjeras kalba, kad artimiausios dienos Europos Sąjungoje bus lemiamos. Taupymo biudžetas priimtas, bet ekspertai abejoja, ar vyriausybei pavyks taip greitai gauti tiek pinigų iš staigaus privatizavimo, kiek planuota. Vadinasi, vienoks ar kitoks bankrotas vis mažiau išvengiamas.

„Kai nėra tvaraus plano, reikia rinktis bet kurią prieinamą galimybę. O vienintelė tokia galimybė tėra dalinis bankrotas, turint galvoje, kad privatus sektorius turi labai daug abejonių dėl Graikijos gebėjimo atsilaikyti“, – nepriklausomas analitikas Vagelis Agapitos.

Rinkų pasitikėjimą, kad Europos Sąjunga spės laiku sutarti dėl Graikijos gelbėjimo, dar sumažino be aiškaus plano pasibaigęs finansų ministrų susitikimas ir ministrų konfliktas su Europos centrinu banku. Kol nėra plano, svarbiausia mokėtoja Vokietija pasipriešino idėjai dar šią savaitę rengti nepaprastąjį Europos lyderių suvažiavimą, net jei pernai Angelos Merkel delsimas plačiai laikomas tik pabloginęs krizę.

„Tai turi įvykti labai greitai, bet tai turi būti padaryta ir deramai“, – sako A. Merkel.

Euro zonai vadovaujantis Liuksemburgo premjeras su vieno iš didžiausių Vokietijos bankų vadovu ieškojo išeities iš svarbiausio klausimo – ar užkrauti dalį Graikijos gelbėjimo naštos privatiems investuotojams, kaip nori Vokietija, Suomija ir Nyderlandai, ar, kaip perspėja Europos centrinis bankas, sutikti, kad jei verslininkai turės prisidėti, tai bus bankrotas su neprognozuojamais padariniais visai euro zonai.

O jei bankus įtraukti – tai ar išpirkti jų turimą Graikijos skolą pigiau negu jie pirko, ar nukelti skolų grąžinimo terminą keliasdešimčiai metų. Kad privačius investuotojus įtraukti reikėtų, pirmąkart pareiškė ir Tarptautinis valiutos fondas.