Norvegijos policija pranešė šeštadienį pradėjusi vieno krikščionių fundamentalisto, siejamo su 91 žmogaus gyvybę nusinešusiais dviem išpuoliais - sprogdinimu prie vyriausybės būstinės Osle ir šaudymu stovykloje sostinės apylinkėse, - tai skaudžiausia tragedija šioje šalyje po Antrojo pasaulinio karo.

Aiškėjant šiurpioms detalėms apie išpuolį kurortinėje saloje, kurioje dešimtys jaunuolių buvo iššaudyti policininko uniformą vilkėjusio užpuoliko, Norvegijos premjeras pareiškė, kad šalis po šio "žiauraus smurto akto" taps stipresnė.

"Niekada dar po Antrojo pasaulinio karo mūsų šalis nebuvo ištikta tokio nusikaltimo", -   ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas sakė žurnalistams per spaudos konferenciją, surengtą šeštadienio rytą, kai policija dar tebeieškojo aukų idiliškoje Utiojos saloje.

Norvegijos žiniasklaida įtariamąjį vadina Andersu Behringu Breiviku, nors policija atsisako tai oficialiai patvirtinti.

Internete paties įtariamojo pateikta informacija rodo, kad jis esąs "grynas" norvegas ir "krikščionių fundamentalistas", - sakė policijos pareigūnas Rogeris Andersenas, pridūręs, kad jo politinės pažiūros krypo link "dešiniųjų".

Policijos komisaras Sveinungas Sponheimas patvirtino, kad įtariamasis yra 32 metų norvegas, kuris anksčiau internete yra paskelbęs prieš musulmonus nukreiptų pranešimų.

Savo "Facebook" svetainėje šviesiaplaukis vyras nurodo esąs "konservatyvus, krikščionis, viengungis, domisi medžiokle ir tokiais kompiuteriniais žaidimais kaip "World of Warcraft" ir "Modern Warfare 2".

Rusijos naujienų portalas vesti.ru rašo, kad įtariamasis priklausė ir Norvegijos Masonų ložėms. Norvegijos policija tokios informacijos nepatvirtino.

Penktadienio popietę įvykdytos atakos tapo kruviniausiu išpuoliu Vakarų Europoje nuo 2004 metais įvykdytų traukinių sprogdinimų Madride.

Iš pradžių baimintasi, kad šis smurtas galėjo būti kerštas už Norvegijos dalyvavimą NATO kampanijose Afganistane ir Libijoje, tačiau vėliau paaiškėjo, jog įtariamasis yra norvegas.

Kartu su premjeru spaudos konferencijoje dalyvavęs teisingumo ministras Knutas Storbergetas sakė, jog saugumo pajėgų parengties lygį didinti nėra priežasčių.

Policija atšaukė patarimą gyventojams likti namuose, o vienas Oslo savivaldybės pareigūnas sakė, jog "nėra priežasčių prašyti žmones nevykti į miestą ir nesiimti savo įprastų reikalų".

Septynias gyvybes nusinešė galingas sprogimas, smarkiai apgadinęs vyriausybinius pastatus Oslo centre, įskaitant J.Stoltenbergo biurą ir Finansų ministerijos būstinę.

Tačiau manoma, kad sprogdintojas vėliau išplaukė keltu į netoliese esančią Utiojos salą, vilkėdamas policininko uniformą.

Liudininkai pasakojo, kad užpuolikas pareiškė tiriantis sprogdinimą ir sukvietė saloje buvusius jaunuolius, o tada išsitraukė automatinį ginklą ir pradėjo šaudyti.

Išsigelbėjusieji pasakojo apie paniką ir siaubą, apėmusius apie 560 žmonių, dalyvavusių valdančiosios partijos surengtoje jaunimo sueigoje. Kai kurie mėgino pasiekti saugią vietą plaukte, o žudikas šaudė ir į esančius vandenyje.

Tarp sužeistųjų buvo Adrianas Praconas, pašautas į kairįjį petį.

Ligoninėje kalbėdamasis su Australijos televizija ABC, jaunuolis pasakojo, jog sala buvo panaši į sceną iš "filmo apie nacius".

"Jis šaudė į žmones iš arti ir pradėjo šaudyti į mus. Jis stovėjo maždaug už dešimties metrų nuo manęs ir šaudė į žmones vandenyje, - sakė A.Praconas. - Jis turėjo (automatą) M16 - jis atrodė panašus į kulkosvaidį. Kai pamačiau jį iš šono, šaukiantį, kad visus mus išžudys, jis atrodė tarsi iš filmo apie nacius."

"Jis pradėjo šaudyti į tuos žmones, todėl atsiguliau ir apsimečiau negyvu. Jis stovėjo už maždaug dviejų metrų nuo manęs. Girdėjau, kaip jis kvėpuoja. Jutau nuo kulkosvaidžio sklindančią kaitrą, - pasakojo jaunuolis. - Jis visus tikrino - spardė juos, žiūrėdamas, ar jie gyvi, arba tiesiog į juos šaudė."

Leiboristų partijos įstatymų leidėja Stine Haheim, buvusi saloje per šį šaudymą, sakė buvusi tarp žmonių, kurie išgirdę šūvius nubėgo prie salos kranto.

"Tada policininkas, kuris nebuvo policininkas, išsitraukė automatą ir pradėjo šaudyti į daugelį žmonių, - ji pasakojo Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC. - Esame sukrėsti šios tragiškos atomazgos. Turime tikėtis, kad dingusieji atsiras sveiki ir gyvi."

Norvegijos policija nurodė, kad saloje taip pat galėjo būti paslėpta sprogmenų, o pareigūnai tebešukuoja įvykio vietą. Jie patikslino šeštadienio rytą paskelbtą saloje žuvusių žmonių skaičių, nurodę, kad aukų buvo bent 84.

J.Stoltenbergas planavo šeštadienį pasakyti kalbą 560 žmonių, susirinkusių į jaunimo stovyklą, kurią organizavo Darbo partija.

"Utioja - tai vieta, kurią lankydavau kiekvieną vasarą nuo 1974 metų. Joje patyriau džiaugsmą, atsidavimą ir saugumą. Dabar ši vieta išgyveno žiaurų smurtą, ir jaunimo rojus kelias valandas buvo virtęs pragaru", - pareiškė premjeras.

Tačiau jis pridūrė, kad Norvegija, kuri yra viena iš taikiausių Europos šalių, nebus įbauginta.

"Žinia bet kam, užpuolusiems mus, žinia nuo visų (žmonių) Norvegijoje: jūs mūsų nesunaikinsite, nesugriausite mūsų demokratijos ir mūsų idealų apie geresnį pasaulį", - pabrėžė vyriausybės vadovas.

Pasaulio bendruomenė pasmerkė šios išpuolius, kurie, anot JAV prezidento Baracko Obamos, "primena, kad visa tarptautinė bendruomenė turi (įnešti) savo dalį, kad būtų išvengta tokių teroro aktų".

Norvegijos sostinė garsėja kaip tarptautinių taikos projektų centras, kuriame teikiamos prestižinės Nobelio taikos premijos.