Kaip su ja kovoti ir kokių priemonių imtis, pataria biologas-chemikas Gintvilas Baranauskas. 

Pasak eksperto, vienos priemonės apsaugant augalus nuo vabzdžių-kenkėjų, nėra. Jos pasirinkimą lemia kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms, ūkininkavimo būdas, paties ūkininko ar smulkaus daržininko-sodininko poreikiai bei ekologiškas mąstymas, rašoma pranešime spaudai.

„Žemės ūkyje naudojama labai daug pesticidų, kurie kenkia gamtai, gyvūnams, žmonėms. Todėl nuolat ieškoma būdų, inovatyvių natūralios kilmės, mažiau kenksmingų produktų bei preparatų veikiančių ne cheminiu, o mechaniniu, fiziniu būdu. Būtent į priemones, kurios veikia mechaniniu principu ir reikia atkreipti dėmesį. Jos efektyviai naikina voratinklines erkes, amarus, skydamarius, baltasparnius, tripsus, blakutes, gumbadares erkes, kurie kenkia vaismedžiams, uogakrūmiams ir uogienojams, daržovėms, dekoratyviniams augalams ir javams“, – dėstė G. Baranauskas.

G. Baranausko teigimu, kenkėjams išnaikinti padės naujai atsiradusi, unikali technologija, kuomet vabzdžiai žūva sava mirtimi.

Saldus gėrimas nesunaikina kenkėjų: juos tik vilioja cukrumi. O stiprios buitinės chemijos veikliosios medžiagos įsiskverbia į augalus, juos apnuodydamos ir sunaikindamas gerąsias, maistingąsias savybes.

„Prieš keletą metų Lietuvos ir užsienio rinkai buvo pristatytas smulkius vabzdžius bei erkes naikinantis preparatas, kurio sudėtyje nėra tradiciniuose augalų apsaugos produktuose naudojamų cheminių medžiagų, todėl vaisius ir daržoves galima valgyti netrukus po purškimo kruopščiai juos nuplovus. Ši priemonė draugiška aplinkai: ji nedaro neigiamos įtakos bitėms, kamanėms bei kitiems naudingiems vabzdžiams. Kenkėjai šalinami ne juos nuodijant, o taikant unikalią technologiją, kai polimerinis tinklas sukausto kenkėjus blokuodamas jų judėjimą. Dėl to vabzdžiai ir erkės nebegali maitintis ir žūva“, – pasakojo ekspertas.

G. Baranausko nuomone, kenkėjų šalinimo priemonės nepakenks augalams jei bus naudojamos pagal tikslius nurodymus. Beje, šių pasirinkimas ne tik nesumažins derliaus, bet jį padidins.

„Dar XX a. šeštame dešimtmetyje visuomenėje kilo nepasitenkinimas dėl vis platesnio ir augančio pesticidų naudojimo. Spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis, pateikiantis informaciją apie pesticidų daromą realią ir prognozuojamą žalą gamtai, nekontroliuojamiems gyvūnams bei žmonėms. Tačiau, kaip bebūtų, veiksmingiausia ir efektyviausia visgi išlieka cheminė kontrolė, naudojant sintetinius augalų apsaugos produktus: insekticidus ir akaricidus.  Jų naudojimas nėra labai sudėtingas. Kaip ir dauguma kitų priemonių ji skiedžiamas vandeniu ir išpurškiamas ant augalų, užpultų kenkėjų. Šios pradedamos naudoti, kai pirmieji kenkėjai pastebimi ant augalų. Jei būtina, purškimas pakartojamas maždaug po 7 – 10 dienų”, – patarimais dalijosi G. Baranauskas.

Neprofesionalios priemonės – nepadės, įsitikinęs biologas-chemikas. Todėl gaivieji gėrimai, buitinė chemija ar natūralios kilmės pesticidai ne tik nesumažins problemos, bet kenks sveikatai bei derliui.

„Vis dažniau pastebima tendencija augalus purkšti „Coca-cola” ar buitine chemija. Taip sau darote „meškos paslaugą”. Saldus gėrimas nesunaikina kenkėjų: juos tik vilioja cukrumi. O stiprios buitinės chemijos veikliosios medžiagos įsiskverbia į augalus, juos apnuodydamos ir sunaikindamas gerąsias, maistingąsias savybes. Taip apipurkštų produktų vartoti negalima – galite apsinuodyti. Vietoj to, pasidomėkite inovacijomis. Jos yra gausaus derliaus paslaptis”, – teigė kenkėjų kontrolės produktais prekiaujančios įmonės „Credo“ ekspertas.