Naujas tyrimas atskleidė, jog svirpliai pakeičia savo elgesį, jei yra stebimi. Jau anksčiau buvo žinoma, jog aplinkiniai daro įtaką tam, kaip elgiasi žinduoliai, paukščiai ir žuvys. Tačiau tai pirmas kartas, kai toks elgesys pastebėtas bestuburiuose gyvūnuose.

Svirplių patinai, kovodami arenoje, elgėsi daug agresyviau, o laimėję demonstruodavosi garsiau ir akivaizdžiau, kai kovą stebėdavo kiti svirpliai.

Visame pasaulyje aptinkami svirpliai gyvena bendruomenėmis, kurios formuojasi kovomis tarp jų narių. Dažniausiai kovojama dėl teritorijos, maisto ar patelių. Tačiau ankstesni tyrimai atskirdavo kovojančius svirplius nuo socialinio konteksto, kuriame jie gyvena.

„Naujasis tyrimas atskleidė, jog svirplių elgesys yra gerokai sudėtingesnis, nei iki šiol manyta“, – teigė tyrimo vadovė, Windsor universiteto biologė Lauren Fitzsimmons.

Savo eksperimentui L. Fitzsimmons su kolegomis pagavo lauke rastų svirplių patinų ir patelių ir laboratorijoje sulaukė jų palikuonių. Tuomet į nedidelę areną įleisdavo po porą lauke, arba laboratorijoje užaugintų patinų. Svirplių susitikimai visuomet baigdavosi kova.

Mokslininkai kovai paruošdavo tris skirtingus scenarijus. Už stiklinės sienos areną stebėdavo svirplių patelę, patinas, arba nestebėdavo niekas. Laboratorijoje užaugintus svirplius stebėdavo tokiomis pat sąlygomis užauginti svirpliai, o laukinius – laukiniai. Tyrėjai nufilmavo kiekvieną iš kovų, o tuomet jas sulėtintai peržiūrėdami, stebėjo pokyčius agresyvume ir elgesyje, apskritai.

Kai svirplių patinai kovoja, jie daužosi savo antenomis, stumdosi savo čiuptuvėliais, kandžiojasi ir kitaip grumiasi. Nugalėtojas pergalę švenčia energingai purtydamasis visu kūnu ir trindamas savo sparnelius vieną į kitą, taip skleisdamas savitą „dainą“.

Tyrimas atskleidė, jog visi svirplių patinai kaunasi agresyviau bei surengia įspūdingesnį pergalės šokį, kai juos stebi kiti svirplių patinai ar patelės. Stebėtojai, savo ruožtu, pusę laiko praleisdavo uostinėdami aplinką ar viliodami partnerius, o kitą pusę, ypač prasidėjus kovai, įsijautę stebėdavo esančiuosius arenoje.

Taip pat, laukiniai svirplių patinai į žiūrovus reagavo stipriau, nei laboratorijoje užaugintieji. Tyrėjai mano, jog taip yra dėl to, jog izoliuotai augę vabzdžiai neišvystę pakankamai socialinių įgūdžių, kad gerai suprastų, kas vyksta.

Pasak L. Fitzsimmons, patelėms stebint, patinai kovojo agresyviau, kadangi svirplių patelės pirmenybę teikia dominuojančiam patinui – kovos laimėtojui. O stebintiems patinams kovojantieji norėjo pademonstruoti savo jėgą ir taip pamokyti, jog iššūkio jiems geriau nemesti.

Pasak eksperimentą atlikusių mokslininkų, atradimas svarbus, nes parodė, jog vabzdžiai taip pat gali kažkiek mokytis, įsiminti bei, priklausomai nuo situacijos, keisti savo elgesį.

Džordžijos universiteto entomologijos profesorius Robertas Matthews teigia: „Mes manydavome, jog vabzdžiai negali nieko išmokti, jog tai tik stuburinių gyvūnų savybė. Dabar viskas pasikeitė“.