Ar girdėjote, kaip pievose džeržga griežlių giesmės? Keisti ir neįprasti jų balsai – vargu ar žmogus galėtų juos pamėgdžioti. Visoje Europoje griežlės yra labai retos, nors, ačiū Dievui, Lietuvoje jų gana gausu. Turint omenyje neįprastą jų dauginimosi, tiksliau – šeimų kūrimo būdą, reikia tik džiaugtis, kad griežlių džeržgimas netyla kuo ilgiau.

Jei kyla minčių apie jų šeimyninį gyvenimą, paaiškiname – griežlės nuolatinių porų nesudaro. Kai patelė sudeda kiaušinius ir pradeda perėti, patinėlis pakyla ir skrenda, kartais net toli – dešimtis kilometrų. Radęs tinkamą pievą, jis nusileidžia ir čia džeržga, kviečia laisvas pateles. Jei tokia randasi, jis pasilieka ilgesniam laikui.

Tačiau dar nežinia, ar tai – jau paskutinis jo šios vasaros vedybinis nuotykis. Juk jų gali būti ir dar. Štai kodėl griežliukai randami labai skirtingu laiku, iki pat vėlyvos vasaros. 

Gamtoje griežlės ne vienos tokios. Paukščių pasaulyje patinėliai jauniklių auginime nedalyvauja rečiau. Tačiau žvėrims tai įprasta. Štai ir dabar neseniai gimė stirniukai, kurie savo tėvo – žvilgančiais ragais, jau pakeistu žalu vasariniu kailiu stirnino – tikriausiai nematys.

Nors gal ir matys, tik nežinia ar savo tėvą. Tuoj prasidės stirnų vestuvės, ir stirniukai, kurie, likę vieni be mamos ir jos pasiilgę, gailiai pypsi, taps orientyru stirninams. Jie supranta, kad ten, kur pypsi stirniukas, neabejotinai bus ir stirna.

Beje, tą supranta ne tik stirninas, bet ir lapė. Ji ateina pasižiūrėti, kokio amžiaus mažiukas, ar motina pasiruošusi jį apginti. Jei stirna yra greta, lapė lieka nieko nepešusi. Tačiau vienas stirniukas tik plačiais šuoliais gali pasprukti nuo jį persekiojančios lapės. O tokie šuoliai „įkandami“ tik dviejų savaičių žvėriukams.