Patiekalui šampanas suteikia karališką vertę

Viena žymiausių šalies šampano eksperčių, „L'Ordre des Coteaux de Champagne“ ordino narė J. Smičienė sako, jog šampano panaudojimas maiste – jokia naujiena. „Pasaulyje ši tendencija populiari jau seniai. Prancūzijoje tai daroma nuo pat 18 a., o garsiausi šefai tikrą šampaną į gastronomiją integravę jau gerą šimtmetį. Žinoma, tai daugiau prabangos reikalas, juk šampanas nėra pigus gėrimas. Kiekvienas patiekalas, praturtintas šampanu, įgauna ne tik naują skonį, bet ir vertę – jis savaime tampa labai aristokratiškas ar net karališkas“.

Ekspertė prisipažįsta, jog šį gėrimą maiste taip pat yra nesyk ragavusi ir išbandžiusi savo virtuvėje. „Kai prieš dvylika metų viena šampano namų savininkė Prancūzijoje padovanojo savo knygą, kurioje sudėjo patiekalų receptus su šampanu, sėdėjome su draugėmis ir knygą vartėme su nuostaba. Tuomet atrodė nesuprantama ir net šiek tiek šventvagiška – kaip galima paprastų blynelių tešlą, gaminamą iš miltų, kiaušinių, cukraus ir druskos, maišyti su tokiu prabangiu ingredientu kaip šampanas? Dabar tai tapo pakankamai įprasta, dauguma restoranų siūlo vienokių ar kitokių patiekalų, praturtintų šampanu. Pati esu išbandžiusi įvairių receptūrų su šiuo gėrimu“, – pasakoja J. Smičienė.

Nuo mėsos marinato iki saldžiųjų pyragaičių

Šiandien paskanauti patiekalų su šampanu galima ne tik ragaujant šefų kurtus maisto šedevrus, bet ir pačiam išmėginant įvairias variacijas. Tiesa, anot J. Smičienės, daug kas tikrą šampaną keičia kiek pigesniais putojančiais vynais, tokiais kaip „Cava“ ar „Cremant“, tačiau kai kuriuose patiekaluose jų skoninės savybės dar labiau atskleidžia patiekalo savitumą.

Pastaruoju metu įvairioms progoms lietuviai noriai renkasi ledus iš šampano arba šio gėrimo drebučius. Taip pat ypač populiarūs yra saldieji pyragaičiai „Macarons“, praturinti grietinėlės ir šampano skonio įdaru. Tačiau, kaip teigia daugybę metų šampano paslaptis narstanti E. Smičienė, šampanas nėra tik desertų gamybai tinkantis gėrimas.

„Pati turiu jau klasika tapusį savo patiekalą – tai eršketas, troškintas šampane. Skamba labai pretenzingai, tačiau gamyba yra minimali. Stambiai pjaustytus žuvies gabalus reikia šiek tiek pagardinti druska, pipirais, užpilti maždaug 300 ml šampano (priklausomai nuo žuvies dydžio) ir pašauti pusvalandžiui į 180 laipsnių orkaitę. Skonis išties puikus“, – kulinariniais atradimais dalijasi J. Smičienė.

Tiesa, tai ne vienintelis patiekalas, kurį ekspertė gamina su šampanu bei išduoda, jog šis gėrimas gali tapti nepakartojamu mėsos marinatu. „Esame marinavę net vištienos šašlykus! Rūgštelė mėsai suteikia labai ryškų skonį. Tereikia sumaišyti su mėgstamais prieskoniais, nors man pačiai labiausiai patinka česnakas, druska ir pipirai bei žolelių mišinys. Rekomenduoju išmėginti“, – siūlo J. Smičienė.

Jolanta Smičienė

Vartojimo manierą keičia žinių kultūra

Šampano ekspertė teigia, jog šalyje mato išaugusį susidomėjimą ir norą pažinti šio gėrimo kultūrą bei istoriją. „Mano manymu, pastaruoju metu įvairių kultūrinių renginių, pasakojančių apie gėrimų ir maisto derinimą, taip pat degustacijų ir kursų populiarumas sparčiai populiarėja. Žmonės nori žinių, gilinasi – tai labai juntama sesijų metu“.

Vienas tokių renginių, kuriame bus galima susipažinti su naujausiomis tendencijomis – „Vyno dienos“, vyksiantis gegužės 3-4 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Čia, anot ekspertės, kur ji atstovaus prekybos tinklo „Iki“ stendui, žmonės iš arti pamatys ir paragaus tai, kas šiuo metu populiaru visame pasaulyje.

„Labai dažnai, atradę sau patinkantį skonį, parodų dalyviai susiduria su problema, kur jį rasti, kai renginys baigiasi? Šiuo atveju labai džiaugiuosi, kad žmonės galės susipažinti su produktais, kuriuos nesunkiai ras prekybos tinkle“, – džiaugiasi J. Smičienė.

Šiai minčiai antrina ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, sakydama, jog parodos lankytojams bus pristatyti rinktiniai gėrimų ir maisto deriniai, sudaryti garsiausių savo srities ekspertų, tačiau patikusius skonius bus galima pakartoti ir namuose.