Maždaug prieš 800 metų į Europą atkeliavę krienai iš pradžių buvo naudojami gaminti preparatams nuo parazitinių kirmėlių, o dabar net paprasčiausios virtos šoninės gabaliuko daugelis neįsivaizduojame be tarkuotų gero skonio krienų.

Lietuvos kulinarijos paveldo fondo vadovės Birutės Imbrasienės teigimu, sunku įsivaizduoti Velykų stalą be tarkuotų krienų ar kokio padažo su jais. "Krienai šiai šventei ruošiami iš dabar iškastų ir sutarkuotų krienų šaknų, paskaninant cukrumi, druska ir įmaišant grietinės. Beje, senovės lietuviai nedėjo nei cukraus, nei druskos, nei jokios rūgšties – tarkuotus krienus paskanindavo rauginta klevų sula", – priminė B.Imbrasienė.

Švenčių išvakarėse verta paruošti kelių rūšių (silpnesių ir stipresnių) tarkuotų krienų, kurių kiekviena šeimininkė, turinti daržą, gali dabar prisikasti, o neturinti – nusipirkti. Prie kiaušinių tiks stipresnio skonio tarkuoti krienai, o prie veršienos ar vištienos patiekalų – silpnesnio. Beje, tarkuoti krienai tinka ir prie rūkytos lašišos, ir prie jautienos patiekalų.

Verta žinoti, kad šaknies (joje yra daug stiprių dezinfekuojančių, baktericidinių savybių, vitamino C, vadinamojo garstyčių aliejaus, suteikiančio aštrų skonį) gabaliukai pravers konservuojant agurkus. Krienai gerina virškinimą (patariama prieš einant gulti išgerti ketvirtį stiklinės šilto pieno, į kurį buvo įtarkuotas 1 cm ilgio krieno šaknies gabalėlis), gerina atsikosėjimą, stiprina organizmą, gydo negijančias žaizdas, artritą, radikulitą ir kitas ligas, mažina plaukų slinkimą, tinka specifinėms veido kaukėms.

Šis žolinis augalas plačiai išsikeroja tiek saulėtoje sklypo vietoje, tiek daliniame pavėsyje. Jį galima dauginti pavasarį ir rudenį. Krienai labai greitai plinta, todėl juos verta sodinti į didelį platų indą.