Klaipėdos istorijos žinovas Dainius Elertas, nors ir labai santūraus būdo, garsiai sušuko protestantiškoje Latvijos miestelio Durbės bažnyčioje ant altoriaus pamatęs įrašą, siejantį šią puošmeną su Klaipėda.

Daugeliui lietuvių Durbės vardas žinomas iš senosios Lietuvos istorijos. Prieš 750 metų lauke netoli šio miestelio įvyko mūšis, kuriame žemaičiai nugalėjo ordino kariauną.

Lankydamiesi šiame miestelyje istorikai, Klaipėdos praeities žinovai ir puoselėtojai Vacys Vaivada ir Dainius Elertas užsuko ir į XVII a. pastatytą protestantišką miestelio bažnyčią.

Ne pirmą kartą sukdamas ratu apie įspūdingą altorių D.Elertas stabtelėjo prie užrašo: "Isaac Itechekt Pictor Memelensis Decaurovit 1736". Lotyniškas įrašas skelbė, kad tai 1736 m. dailininko iš Memelio atliktas darbas.

"Vien dėl tokio atradimo vėjuotą šaltą lapkričio dieną vertėjo belstis porą šimtų kilometrų. Tai tik mįslės pradžia, kurią bus labai smalsu narplioti, – įkvėptai kalbėjo D.Elertas. – Kol kas neturėjome žinių apie XVIII a. pirmojoje pusėje Klaipėdoje veikusias dailininkų dirbtuves ar net pavienius čia kūrusius dailininkus ar drožėjus. Tačiau kai kurie faktai leidžia įtarti, kad tokių mieste būta. Ko gero, įrašas Durbės bažnyčioje bus ankstyviausias mūsų miesto dailininko paminėjimas. Bet ir antrojoje XVIII a. pusėje vieno Žemaitijos dvaro ekonomo užrašuose minima, kiek pinigų sumokėta meistrams iš Klaipėdos."

Penki žodžiai atokaus miestelio bažnyčios altoriuje, panašu, pastūmės istoriką naujiems tyrimams. Jau dabar žinoma, kad latviai turi knygą apie Durbės bažnyčios istoriją. Tikėtina, kad joje bus nuorodų į šaltinius, kurie galėtų suteikti daugiau žinių apie dailininką Isaaką iš Memelio.

"XVIII a. anglai mėgo vaikus vadinti bibliniais vardais. Kai mums pavyks pastudijuoti miesto bažnytines knygas, saugomas Vokietijos archyvuose, galbūt pavyks jose aptikti šio meistro ar jo giminaičių pavardę. Tikiu, kad tyrimas leis daugiau sužinoti apie XVIII a. Klaipėdos kultūrinį gyvenimą", – vylėsi istorikas.