Nuo garsiųjų Lietuvos radijo ir televizijos tarybos (LRT) posėdžių, kuriuose nuspręsta atsisakyti bene populiariausių praėjusio sezono laidų – Lietuvos dainų ir šokių dešimtukų, dar nepraėjo nė pusė metų.

Nors tada atrodė, kad LRT tarybai ir televizijos vadovams gresia kurią nors dieną prie durų išvysti protesto mitingą, šiandien minėtieji projektai pamiršti, tarsi jų lyg ir nebuvę.

Galbūt todėl, kad buvo sėkmingai  pakeisti auksinio balso konkursu, skambiai pavadintu projektu – "Triumfo arka"? LRT tarybos sprendimų kritikai turės progą prisiminti LTV lengvabūdiškai panaikintas laidas, kai jos, tikėtina – greitai, atgims konkuruojančiose televizijose.

Šokiai ir dainos iš LTV buvo išguiti prisidengus nacionalinio transliuotojo misija, kurią vykdyti tuomet dar naujas, elektros skydinėje nesusikompromitavęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius žadėjo uoliau nei jo pirmtakai.

Kaip žadėtieji darbai atrodo artėjant žiemai, klausinėjome LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus habilituoto daktaro Žyginto Pečiulio.

– Kaip galima būtų apibendrinti naujojo sezono pokyčius?

R.Paleckis: "Esminiai pokyčiai tokie: atsirado daugiau kultūros, publicistikos, žurnalistikos, informacijos ir šviečiamųjų laidų. Vis daugėja dienų, kai LTV žiūri 15 ir daugiau proc. auditorijos. Mano giliu įsitikinimu, šiuo metu per LTV ir LTV2 programas rodomos tik išliekamąją vertę turinčios laidos."

– Ar, Jūsų nuomone, dabartinių laidų užtenka visiems LRT įstatyme nacionaliniam transliuotojui keliamiems reikalavimams vykdyti? Ar atsinaujinusioje programoje dar įžvelgiate spragų?

R.P.: "Apie galimas spragas kalbėsime artėjant Naujiesiems metams. Šiuo metu jokių spragų nematau. Jeigu kas mato – norėčiau išgirsti konkrečių pastebėjimų."
Žygintas Pečiulis: "Manau, kad visoms priskirtoms funkcijoms laidų neužtenka, tačiau jų niekada ir neužteks. Misijos reikalavimai – tai tam tikros gairės, nurodančios, kuria kryptimi visuomeniniam transliuotojui reikėtų eiti. Jeigu bus skrupulingai laikomasi kiekvieno punktelio, LTV bus ne televizija, o keistas propagandinis, didaktiškas ir baisiai nuobodus ruporas. Kita vertus, LRT įstatymas buvo parašytas tuomet, kai Lietuvoje nebuvo realios televizijų konkurencijos, todėl daugelį nuostatų reikėtų perrašyti pritaikant šiandieninei situacijai."

– Ar LTV neatsirado per daug publicistikos, kuri tam tikra prasme kartais pati primena realybės šou ar atrodo subjektyvi?

Ž.P.: "Publicistika ir turi būti subjektyvi. Publicistas gali ir turi parodyti savo poziciją, drauge nepamiršdamas suteikti tribūną įvairių nuomonių atstovams. Kitas dalykas, kad žurnalistai dažnai turi išankstinę nuomonę, kurios ne tik neįstengia slėpti, bet ir akivaizdžiai nervinasi, jeigu pašnekovai jai prieštarauja. Bet žurnalistai, kaip ir visa žiniasklaida, niekada nepripažins savo klaidų. Jas tegali matyti ir vertinti auditorija."

– Ar, jūsų požiūriu, LTV politikos laidose yra pakankamai laikomasi nešališkumo?

R.P.: "Visose laidose privalu laikytis žurnalisto etikos principų, vadinasi, ir nešališkumo. Jei žiūrovas mato, kad to nesilaikoma, privalu kreiptis į LRT ir į Žurnalistų etikos komisijos inspektorių bei aiškiai suformuluoti, kur ir kaip galėjo būti pažeistas nešališkumo principas. Vieno iš pagrindinių reikalavimų laidoms – nuomonių įvairovės, manau, yra laikomasi.

Ž.P: "Kiekvienas žiūrovas, matyt, įžvelgtų įvairių niuansų – tai žinių diktorius ne taip nusišypsojo, tai pokalbių laidos vedėjas ne to paklausė. Kiekvienas sprendžiame, kaip sakoma, pagal savo sugedimo laipsnį. Akivaizdu ir tai, kad aiškus angažavimasis visuomeniniam transliuotojui yra pražūtingas. Jis ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir žeidžia žiūrovus.

O LTV žiūrovai (drauge ir finansuotojai) yra visi Lietuvos mokesčių mokėtojai – vyrai ir moterys, kairieji ir dešinieji, turtingi ir vargšai, protingi ir nelabai. Visų jų pozicijos, nuomonės, lūkesčiai ir turėtų būti atspindėti. Tačiau vis girdi ir matai, kai politikai (o kartais net LRT vadovai) visuomeninį transliuotoją pavadina valstybiniu. Vieni tai pasako netyčia, nežinodami, kiti – puikiai suvokdami, ką nori pasakyti. Valstybinis – vadinasi, tarnaujantis valdančiajai daugumai, liaupsinantis jų darbus, kur kitaip manantieji laikomi vos ne kenkėjais. Taigi, kiekvienas žiūrovas pagal šiuos kriterijus gali pats nuspręsti, ar LTV yra visuomeninis, ar valstybinis kanalas."

– Pakomentuokite gana miglotai skambantį LRT įstatymo skirsnį: "Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse laidose."

R.P.: "Jūsų klausime yra vertinimas: "miglotai skambantį įstatymo skirsnį". Atsakysiu taip: įstatymų nekomentuojame, įstatymus vykdome."

– Ar gerai įvykdomas įsipareigojimas neįgaliesiems?

R.P.: "Į gestų kalbą verčiamos 18.30 val. rodoma laida "Šiandien" ir šios laidos: "Požiūris", "Tėvai ir vaikai", "Redakcija", "Emigrantai", "Bėdų turgus", "Nacionalinė paieškų tarnyba". Manau, kad to pakanka.

Ž.P.: "Niekas negali išmatuoti, kiek laidų turi būti skirta vienai ar kitai problemai, vienai ar kitai žmonių grupei. Aš laikausi pozicijos, kad visuomeninė televizija turėtų kuo mažiau kurti laidų mažoms grupėms (tautiniu, socialiniu, pomėgių atžvilgiu), nes tokios laidos skaldo visuomenę, ją supriešina. Geriausia būtų, kad visais klausimais būtų kalbama su visais, kad ir tautinės mažumos, ir neįgalieji jaustųsi ne išskirti ar atstumti, o visaverčiai visuomenės nariai."

– Po LRT tarybos reformos pavasarį buvo visiškai atsisakyta pramoginių laidų, jos pakeistos švietimo, informacinėmis, publicistinėmis. Ar nenukentėjo bendrieji LTV reitingai?

R.P.: "Pavasarį baigėsi kelių tarybos narių įgaliojimai, juos pakeitė kiti, bet nevadinčiau to reforma. Dėl pramogos: televizija pati savaime yra ir pramoga. Klausimas, kokia – kokybiška ar bulvarinė? Pavyzdžiui, "Triumfo arka", manau, yra ir kokybiška, ir kultūringa pramoga. LTV reitingai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, išaugo. Tai reiškia, kad protingos laidos pasiekia vis didesnę auditoriją."

Ž.P.: "Nesutikčiau, kad buvo visiškai atsisakyta pramoginių laidų. Rodoma "Mūsų dienos kaip šventė", "Triumfo arka", "Gero ūpo!" Gal tik būtų galima papriekaištauti, kad LTV pramoga yra vieno – koncertinio varžybinio – žanro. Kita vertus, pramoga yra "Tele bim-bam", kelionių laidos, filmai. Be abejo, pramoginės įvairovės norėtųsi. Manyčiau, kad galėjo būti tęsiami šokių ar dainų duetų projektai."

– Galbūt jau numatomi tolesni LTV pokyčiai, naujos veiklos kryptys?

R.P.: "Visuomet galima ir reikia daryti geriau, nei darei vakar. Šis reikalavimas galioja visoms laidoms. Nedidelių pokyčių programoje jau padaryta spalio viduryje. Iki Naujųjų pokyčių, manau, nebebus. O jeigu bus, informuosime apie tai visuomenę."

– Po to, kai Valentinas Milaknis, kilus diskusijai dėl panaikintos Dariaus Kuolio laidos, atsistatydino iš LRT tarybos pirmininko pareigų ir būsimasis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad LRT yra įvedama cenzūra, ką jūs apie tai manote?

R.P.: "Visi, kurie kalba apie cenzūrą, turi gerai pagalvoti, ar, esant reikalui, jie galėtų savo teiginius pagrįsti. Be to, būtų įdomu pasiaiškinti, kaip kas supranta cenzūrą."

Ž.P.: "Manau, kad tai jau seni įvykiai, o politikas tuomet gal ir pasikarščiavo. Kita vertus, turėtume jausti skirtumą tarp cenzūros ir redakcinės linijos. LRT vadovai turi teisę formuoti TV kanalų poziciją tam tikrais klausimais. Tačiau konkretus D.Kuolio atvejis kelia abejonių. LRT vadovai galėjo tiesiai šviesiai pasakyti, kad dėl tam tikrų priežasčių jų netenkina laidų autoriaus ir vedėjo veikla ir jie nutraukia sutartį. Visokie išsisukinėjimai, keisti motyvai, slapti posėdžiai protingesniems žmonėms leido suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Manau, kad ateityje LRT vadovai bus nuoširdesni."

– Prieš dvejus metus Seimas priėmė itin griežtą rezoliuciją, kurioje LRT kaltinta įstatymų pažeidinėjimais, nesiskaitymu su tarptautiniais ir Lietuvoje pripažintais profesinės etikos reikalavimais, burtininkų, astrologų propagavimu, komercinių interesų kėlimu į pirmą planą prieš kultūrinius, viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimu, diskusijų laidų kokybės smukdymu bei per mažomis pastangomis išsaugoti nešališkumą, pigių ir dažniausiai gana monotoniškų kultūros laidų įkalinimu antrajame kanale, supanašėjimu su komercinės žiniasklaidos institucijomis etc. Ar, jūsų nuomone, ta kritika buvo teisinga ir kas per tą laiką pasikeitė?

R.P.: "Jeigu panaši rezoliucija atsirastų šiomis dienomis, mielai pakomentuočiau. Daug vandens per daugiau nei dvejus metus nutekėjo. Jei dar šiandien yra žmonių, manančių taip, kaip išdėstyta šioje rezoliucijoje, vadinasi, jie senokai buvo įsijungę Lietuvos televiziją."

Ž.P: "Pirmiausia, tai yra politikų nuomonė. Demokratinėje visuomenėje ne politikų reikalas yra aiškinti, kaip turi dirbti visuomeninis transliuotojas. Tam yra sudaryta visuomeninė taryba. Nepritarčiau tokiam politikų kategoriškumui ir tam, kad būtų kuriamas apokaliptinis vaizdas. Įgyvendinus bent dalį šių pasiūlymų LTV neabejotinai virstų Baltarusijos televizija. Nejaugi mūsų demokratiško Seimo nariai to iš tikrųjų siekia?"