Pereiti į pagrindinį turinį

Velykų laukimas kupinas rūpesčių

2012-04-06 14:54
Velykų  laukimas   kupinas   rūpesčių
Velykų laukimas kupinas rūpesčių

Laukdami didžiosios pavasario šventės – Velykų – daugelis bando prisiminti senąsias tradicijas ir ieško jų prasmės bei bando pritaikyti skubriam šiandienos gyvenimui.

Etnologai tikina, kad Velykų mūsų protėviai laukdavo šešias savaites, nuo pat Užgavėnių.

Paskutinioji šio ilgo laukimo savaitė vadinama Didžiąja. Ji kupina daugybės apeigų ir darbų, kuriuos būtina spėti atlikti.

Iš senolių žinoma, kad pirmos trys savaitės dienos būdavo skirtos ūkiui sužiūrėti. Vyrai skubėdavo sutvarkyti kiemą ir sodą. Moterys šveisdavo namus – viskas turėjo būti išplauta, išvalyta, kad namai kvepėtų švara. Stengtasi drabužius, kurie bus padėti žiemai, išnešti į lauką išvėdinti ir išpurtyti.

Kaip teigia etnologė Gražina Kadžytė, Didysis ketvirtadienis yra vandens diena. Kartais ji dar būdavo vadinama švariuoju ketvirtadieniu.

Namus susitvarkyti būtina iki Didžiojo penktadienio – pasak protėvių, tą dieną voratinklių graibyti negalima, „kad gulinčiam karste akių neužkrėstum“.

Tądien kas galėjo, maudėsi atviruose telkiniuose, upėse. Ypač gerai būdavo nusiprausti iš rytų, nuo saulėtekio pusės atitekančiu vandeniu. Ligoti žmonės tądien stengėsi atsikelti iki saulės tekėjimo ir išsimaudyti ar bent nusiprausti atvirame vandens telkinyje. Tikėta, kad tada žmogus pasisemia iš tekančios saulės jėgos bei tvirtumo, būna sveikas ir gražus.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose būdavo įprasta nueiti į pirtį.

Didysis penktadienis – sielos apsivalymo, susikaupimo, apmąstymo diena. Šiandien patariama pabūti su savimi, apmąstyti, paanalizuoti savo gyvenimą.

Tikėta, kad svarbu apgalvoti savo prasižengimus, atsiprašyti, o susipykus – susitaikyti, pabandyti suvokti, kodėl kitas žmogus taip pasielgė. Sielos apvalymas prieš šventes ne mažiau svarbus kaip kasdienės kūno švaros procedūros.

Didysis šeštadienis – pilnas geros nuojautos. Bažnyčioje pašventintas vanduo ir ugnis parnešami namo. Anksčiau tokia ugnimi buvo įkuriama krosnis ir gaminamas maistas. Pasak G.Kadžytės, šventintu vandeniu šlakstydavo namus, žmones, laukus, gyvulius.

Šeštadienis – ir kiaušinių marginimo diena.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų