Eidami Kauno gatvėmis užsukate nusipirkti vietoje pagaminto ir amžinybę garantuojančio „Jaunystės“ muilo, užsakote nuotraukas parduotuvėje „Foto-video bazar“, užsukate į siuvyklą, kur jums pasiuva nepriekaištingą kostiumą „Singer“ mašinomis ir galiausiai atsisėdate prie lango „Konrado“ kavinėje, kur gerdami kavą stebite Laisvės alėją.
Tarpukario mažąjį Paryžių, upių uostą, karinę tvirtovę – miestą įvairiais istoriniais laikotarpiais kviečia išgyventi Kauno miesto muziejus, ketvirtadienį pristatęs parodą „Kaunas: prieš srovę ir pasroviui“.
Trijose ekspozicijos salėse parodos kūrėjai tiksliai atkūrė skirtingų laikotarpių patalpų interjerus, į dienos šviesą ištraukė tuo metu pardavinėtas kosmetikos prekes, aprangos detales, asmenines nuotraukas, baldus, iškabino reklaminius skelbimus ir ištraukas iš spaudos, pasidalino pasakojimais apie ypatingus Kauno simbolius: soborą, rotušę, Miesto sodą ir teatrą.
Pirmą kartą muziejuje eksponuojamas 1934-1937 metais sukurtas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios maketas ir Lietuvos centriniame valstybės archyve rastas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota statybos komiteto pirmininko kunigo Felikso Kapočiaus ir bažnyčios architekto Karolio Reisono pasivaikščiojimas po bažnyčios statybvietę.
Parodos kūrėjai skatina interaktyvų lankytojų įsitraukimą ir kviečia patiems patikrinti, kokios prekės buvo sandėliuojamos Hanza sąjungos prekybininkų sandėlyje, pasklaidyti XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžių sąrašą, kuriame galbūt galima aptikti savo pavardės atitikmenį, pasimatuoti V a. Nemuno ir Neries santakos gyventojų dėvėtus drabužius, rekonstruotus pagal Kauno apylinkių archeologinius radinius.
Ateityje muziejus žada ekspoziciją praplėsti sovietmečio realijomis.
Naujausi komentarai