XXIII tarptautinis tapytojų pleneras, skirtas vienam žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų Antanui Samuoliui atminti, skatino menininkus nelikti abejingus ir savo darbais atspindėti tą pasaulį, kuriame gyvename šiandien. Kūrėjus iš Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos sujungusi tema "Gelbėjantis pasaulį" atskleidė bendrą norą ištrūkti iš slegiančios šiandienos, pakelti akis į dangų ir rytojų pasitikti su viltimi.
Atviroje Pažaislio vienuolyno galerijoje vykusi vienos dienos paroda perteikė keletą skirtingų perspektyvų, kuriomis menininkai žvelgia į juos supantį pasaulį. Vieni jų žvilgsniu ieškojo taikos ženklų dangaus skliaute, kiti stebėjo sakralią vienuolyno erdvę, semdamiesi iš jos ramybės, ieškodami atsakymų į erdvėje sklandančius klausimus ar permainų kupiną pasaulį uždarydami savyje, perteikdami emocijas, išsiliejančias už paveikslų rėmų ribų.
Ekspozicija buvo įvairi ne tik temos variacijomis, bet ir vizualine raiška, išreiškusia skirtingas kūrėjų reakcijas ir pojūčius į šalia jų (o galbūt priešingai – labai toli nuo jų) besireiškiančius vyksmus.
Lietuvai atstovavusi Agnė Liškauskienė abstrahuotuose kūriniuose tyrinėjo debesų struktūrą, per spalvas, kurios persidengia, faktūras, artėdama aukštesniosios jėgos link. Sauliaus Paliuko drobės – spengiančios tylos pauzės pasaulio riksmų kakofonijoje, kurioje bandoma atrasti vieną tiesą, vieną kryptį, vienintelį žiūros tašką.
Menininkas iš Vokietijos Gerhardas Scharnhorstas vaizdino šio pasaulio žaizdas, atsirandančias tose vietose, kur norėtųsi ieškoti šviesos. Ukrainietis Volodymyras Kharakozas ekspresyviose drobėse išreiškė individualias emocijas, stebėdamas neramią dienų tėkmę. Jo tėvynainis Serhii Barannikas pastelinio kolorito darbuose įamžino pasaulio konfliktiškumą.
Ukrainietė Oksana Hnatyshyn poetiškai perteikė vienuolyno architektūrą. Jūratė Kluonė drobėse išfragmentavo architektūrinio ansamblio frontalų vaizdą, tarsi sukurdama dėlionę, kurioje skirtingai sujungtos detalės gali pakeisti realistišką atvaizdą. Eglė Knyzė įkvėpimo kūriniams atrado tyrinėdama vienuolyno eksterjerą. Šviesiuose darbuose sklendžia tyla, susikaupimas.
Gabrielė Šermukšnytė dėmesį sutelkė į sakralioje aplinkoje esančias interjero detales, daiktus, sukurdama gražesnio, žaismingesnio, stebuklinio pasaulio atspindį. Jolanta Kyzikaitė įamžino vienuolyne sutiktus žmones, perteikdama psichologizuotus jų portretus, atspindinčius emocines būsenas. Plenero kuratorius Gintautas Vaičys kūriniuose citavo A.Samuolį.
Pastarojo kūrėjo dvasia buvo jaučiama kiekvieno tapytojo drobėse – kad ir ne visada tiesiogiai. Vieni perėmė klasiko plastinę raišką, spalvų gamą, kiti improvizavo kurdami natiurmortus ar įkvėpimo sėmėsi gamtoje – kaip ir pats A.Samuolis.
Parodos kuratorius G.Vaičys džiaugėsi skirtingų šalių menininkų bendradarbiavimu, aktyviu kūrėjų iš Ukrainos dalyvavimu. Juos lydėjęs mecenatas, suteikęs galimybę dailininkams visą savaitę reziduoti Pažaislio vienuolyne, žavėjosi lietuvių tapytojais, kviesdamas juos prisijungti prie jo kuruojamų meninių projektų Ukrainoje. Šalių draugystė, užsimezgusi plenero metu – galimybė menininkams atrasti naujų perspektyvų.
Naujausi komentarai