Parodoje „Šauksmas“ – skirtingos stiklo meno spalvos

2021-10-29 21:00:00
Ainė Jacytė
Teksto dydis:
Spausdinti

Sigita Grabliauskaitė. Tyrlaukiai tavyje tampa vieninteliu šauksmu... (centre esantis arčiausiai matomas darbas) M. Viršilo nuotr.
Rasa Grybaitė „Musė“. M. Viršilo nuotr.
Ieva Paltanavičiūtė. Plona auksinė linija M. Viršilo nuotr.
Žydrūnas Mirinavičius. Jis padarė tai dėl mūsų (1), Dangiškas bučinys (2). M. Viršilo nuotr.
Jaunius Erikas Kaubrys. Tik ėjimas. M. Viršilo nuotr.
Valda Verikaitė. Tuo pačiu sapnu. M. Viršilo nuotr.
Sigita Grabliauskaitė. Krikštas tarp karališkų lelijų naktyje. M. Viršilo nuotr.
Irina Peleckienė. Oda. M. Viršilo nuotr.
Viktorija Anskaitienė, Ričardas Anskaitis. Versmės. M. Viršilo nuotr.
Audronė Andrulevičienė. Vienatvė. M. Viršilo nuotr.

Stiklo plastika siejama su taikomąja daile, tačiau šiuolaikiniai kūrėjai į stiklo medžiagą žvelgia individualiai ir kūrybiškai. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos (KK MUF MA) "Pelėdų kalno" galerijoje eksponuojamoje, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuotą "Meno pikniką" lydėjusioje stiklo meno parodoje "Šauksmas" (kuratorė – Sigita Grabliauskaitė) eksponuojami tematika, technikomis, sukūrimo laikotarpiais besiskiriantys vyresniosios ir vidurinės kartos stiklo menininkų, vitražo meistrų, konceptualių kūrėjų darbai.

Istorinis diskursas

Stiklo meno parodos vyksta nedažnai. Priežastis – retėjančios aktyviai šioje srityje kuriančių menininkų gretos. "Reikia ypatingo užsidegimo dirbant su stiklo medžiaga. Kuriant skulptūrinius darbus, konceptualias kompozicijas tenka susidurti su medžiagos apdirbimu, o tam reikalinga profesionaliai įrengta bazė. Tikrai ne kiekvienas gali tokią įsirengti, todėl dalis menininkų, baigusių stiklo meno studijas, nekuria šios srities darbų", – sako menotyrininkė prof. dr. Raimonda Simanaitienė.

Paroda "Šauksmas" suteikia galimybę pamatyti skirtingų laikotarpių didžiosios daugumos Lietuvos stiklo meno kūrėjų darbus, atrandant kiekvieno menininko unikalumą, braižą, medžiagos įvaldymo meistrystę.

"Šiuolaikiniams menininkams sąlygos kurti yra gana sudėtingos ne tik dėl medžiagai apdirbti reikalingų bazių trūkumo. Sovietmečiu padėtis buvo bene geresnė. Veikiant fabrikams, eksperimentiniams cechams ruošti stiklo meistrai ir dizaineriai. Buvo stokojama gražių daiktų, todėl, meistrams, dizaineriams kuriant meninę produkciją, žmonės jos mielai įsigydavo, norėdami papuošti savo buitį", – pasakojo pašnekovė.

Valda Verikaitė. Tuo pačiu sapnu. / M. Viršilo nuotr.

Fabrikams užsidarius, stiklininkai nebeturėjo, kur dirbti, o stiklo menininkui, anot prof. R.Simanaitienės, būtina įranga, dirbtuvė, tik tuomet jis gali visavertiškai atsiskleisti kaip kūrėjas.

"Dabar stiklo menininkai neturi daug galimybių saviraiškai. Žinoma, visuomet galima vykti į įvairius užsienio stiklo simpoziumus, stažuotis stiklo studijose, bet tai nemažai kainuoja tiek energijos, tiek ir finansų", – problemas vardijo menotyrininkė.

Kita veiklos sritis – architektūrinis stiklas. "Ir nors Lietuvoje pastatyta daug naujų pastatų, bet tokių objektų, kurie būtų puošiami architektūrinio stiklo detalėmis ar moderniais vitražais, mūsų šalyje šiuo metu stokojama, stiklo menininkai neturi galimybių aktyviai reikštis ir monumentaliojo stiklo srityje. Tačiau, jei kūrėjas iš tikrųjų pamėgsta stiklo medžiagą ir pasirenka stiklo menininko kelią, juo lieka, nepaisydamas bet kokių sąlygų", – pažymi prof. dr. R.Simanaitienė.

Žydrūnas Mirinavičius. Jis padarė tai dėl mūsų (1), Dangiškas bučinys (2). / M. Viršilo nuotr.

Atrasti ir pažinti

Nors stiklo menas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tai nereiškia, kad situacija negali pasikeisti. Paroda eksponuojama KK MUF Menų akademijoje, kurioje studijuoja potencialūs stiklo meno specialybės atstovai.

"Kaip jau minėjau, stiklo kūrėjų ratas Lietuvoje – negausus, parodas jie rengia palyginti retai, todėl ši ekspozicija yra neabejotinai naudinga kaip pristatanti stiklo srities kūrėjus. Apsilankę joje studentai gali susipažinti su šiandien žinomais stiklo menininkais, pamatyti įvairių laikotarpių jų darbus. Aukštojo mokslo institucijoje toks parodos formatas yra labai tinkamas, nes suteikia daug istorinės, technologinės informacijos, gilina estetikos supratimą. Džiaugiuosi, kad jos kuratorei, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos (KK MUF MA) dėstytojai ir stiklo menininkei S.Grabliauskaitei savo nuoširdžiu darbu pavyko surengti didelę pažintinę parodą", – sako prof. dr. R.Simanaitienė.

Sigita Grabliauskaitė. Krikštas tarp karališkų lelijų naktyje. / M. Viršilo nuotr.

Santykis su medžiaga

Parodoje menininkai atveria žiūrovui individualų santykį su stiklo medžiaga. Minimalistinės estetikos kūrinyje "Plona auksinė linija" Ieva Paltanavičiūtė dėmesį sutelkia į stiklo medžiagos monumentalumą, stabilumą. Daina Rimkevičienė "Mėlynoje kompozicijoje" atskleidžia stiklo plastiškumą, o Artūras Rimkevičius objektuose "Ne-sėkmė I", "Ne-sėkmė II", "Celė-cilindras", priešingai, akcentuoja medžiagos sterilumą, šaltumą, griežtumą. Irina Peleckienė kūrinyje "Oda" parodo stiklo galimybes perteikti skirtingą medžiagiškumą.

Ieva Paltanavičiūtė. Plona auksinė linija. / M. Viršilo nuotr.

Valda Verikaitė darbe "Tuo pačiu sapnu" ir Julija Pociūtė kūrinyje "QR1", akcentu pasirinkusios stiklą, sufleruoja žiūrovui, kad yra neabejingos ir kitoms medžiagoms, technikoms. Audronė Andrulevičienė dviejų dalių kūrinyje "Vienatvė" ir Arūnas Aleksandras Daugėla darbuose "Iš intymaus pono kalakuto gyvenimo" stiklą jungia su silikono medžiaga, kiek šokiruodami žiūrovą groteskiška estetika. Valmanto Gutausko kūrinys "Sargybinis" – realistiškas, paradoksalu, sykiu, kuriantis siurrealistišką naratyvą. Jaunius Erikas Kaubrys skulptūriškoje kompozicijoje "Tik ėjimas" skatina žiūrovą drauge panirti į filosofinius apmąstymus.

Audronė Andrulevičienė. Vienatvė. / M. Viršilo nuotr.

Religinės tematikos Žydrūno Mirinavičiaus kompozicijose "Jis padarė tai dėl mūsų", "Dangiškas bučinys" stiklo medžiaga yra taiklus pasirinkimas, papildantis jo darbų idėją. Sigita Grabliauskaitė per kūrinius "Mylėjau laisvę kaip Lietuvą" (dedikacija seneliui Pranui Starkevičiui), "Pokalbis dviese", "Tyrlaukiai tavyje tampa vieninteliu šauksmu", "Venecijos juokdarys" ir kt. atsiskleidžia kaip platų teminį lauką pasirinkusi, skirtingas technikas puikiai įvaldžiusi, daug patirties sukaupusi menininkė. Česlovo Gibovskio darbuose "Motinystė", "Inkaras" matyti menininko meistriškumas apdirbant stiklą karštu būdu. Viktorija Anskaitienė ir Ričardas Anskaitis dekoratyvinėse kompozicijose ir objektuose "Miražas", "Kometos", "Monotonija" ir kt. atveria galimybę žiūrovui pažvelgti į ankstesnį savo kūrybos laikotarpį. Rasa Grybaitė darbuose "Spindesys ir skurdas", "La Couture" ir Algimantas Ulis "Maža plastika" papildo ekspoziciją meistriškai kurtais vitražais.

Rasa Grybaitė. Musė. / M. Viršilo nuotr.

"Parodos pavadinimas "Šauksmas" – simboliškas stiklo menininkų pareiškimas, kad mes esame, kuriame, esame tvirti pasirinkę atstovauti būtent šiai dailės šakai. Vieni kūrėjai ieško formos plastikos, kiti – konceptualių dalykų. Technologiniu ir kūrybiniu aspektais stiklo medžiaga atveria daugybę galimybių", – pažymi parodos kuratorė S.Grabliauskaitė. Ekspozicija kviečia į stiklo meną žvelgti plačiai: per skirtingų kartų menininkus, skirtingų laikotarpių jų kūrinius, skirtingas pasirinktas temas ir technikas. "Šis sudėtingas, pandemijos, laikotarpis netapo kliūtimi parodoje dalyvauti ir KK MUF MA dėstytojams, ir absolventams, ir šioje srityje kuriantiems menininkams. Džiugu, kad pamatyti jų kūrinius gyvai, ne per nuotolį, galime pakviesti žiūrovus", – sako kuratorė.

Parodos dalyviai

Dailininkai: Viktorija Anskaitienė, Ričardas Anskaitis, Arūnas Aleksandras Daugėla, Rasa Grybaitė, Valmantas Gutauskas, Sigita Grabliauskaitė, Valda Verikaitė, Ieva Paltanavičiūtė, Julija Pociūtė, Audronė Andrulevičienė, Algimantas Ulis, Žydrūnas Mirinavičius, Artūras Rimkevičius, Daina Rimkevičienė, Jaunius Erikas Kaubrys, Irina Peleckienė, Česlovas Gibovskis. Parodos kuratorė – Sigita Grabliauskaitė.

Kas? Paroda "Šauksmas".

Kur? "Pelėdų kalno" galerijoje.

Kada? Veikia iki spalio 30 d.