Aistės Dabkevičiūtės "Būsenos" ir Gitos Balžekaitės "Taika" primena mūsų smegenis, tiksliau – jų pusrutulius. Įėjus į menų galeriją "101", dešinėje pusėje eksponuojami A.Dabkevičiūtės darbai, apeliuojantys į emocijas, tiksliau – jausminius atsiminimus ir išgyvenimus. Už tai yra atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis. Kairysis pusrutulis kontroliuoja mūsų logiką, o būtent logika (taip pat – ir alogizmo suvokimas) itin svarbi G.Balžekaitės ekspozicijos suvokimui.

A.Dabkevičiūtė savo "Taikoje" analizuoja asmeninius potyrius. Pasirinkdama netradicines tapybos medžiagas – vaistus – menininkė savo kūriniams suteikė ne tik naujumo bei neįprastumo įspūdį: tiek dėl idėjos, tiek dėl medžiagos materialiųjų savybių kūriniai tapo daugialypiai.

Skysčiai, kuriuos tepame ant odos ar geriame, norėdami pasveikti, čia liejami ant drobės. Tai, kas įsigeria į mūsų kūną, tai, ką mūsų kūnas pasisavina, čia yra matoma iš šalies. Žiūrėdamas į drobę, sugerdamas vaizdą akimis stebėtojas gali pajusti jau kitokį – estetinį medicininių preparatų poveikį.

Menininkė sėkmingai pasirinko abstrakcijos ar abstrahuoto vaizdo kelią. Įvairių dydžių drobėse išlietos spalvinės dėmės jungiasi viena su kita, taip kurdamos ne tik koloristines sąveikas: čia naudojami vaistai kartu gali kurti nuodingus derinius. Drobėse pastebimas abstrahuoto žmogaus galvos vaizdavimo motyvas tarsi apeliuoja į minčių, sąmonės ir pasąmonės plotmę.

Skirtingų dydžių drobės eksponuojamos išties sumaniai – jos ne tik tradiciškai kabinamos ant galerijos sienų, tačiau taip pat kraunamos viena ant kitos, dedamos ant lentynos, kampuose jungiamos viena su kita. Idėja sudėti kūrinius ant lentynos ne tik leidžia pamatyti drobes iš abiejų pusių – kur "blogoji" pusė pasirodo esanti estetiškai taip pat įdomi kaip ir fasadinė. Tai yra tarsi pojūčių, išgyvenimų kaupimas. Į lentyną padedama tai, kas jau išgyventa, tačiau bus prisimenama visą gyvenimą. Vaistai – laikui bėgant ant drobės besitransformuojanti medžiaga – jie keičia pavidalą, blunka – visai kaip prisiminimai.

Kita parodoje prisistatanti menininkė G.Balžekaitė nenustebina medžiagų naujumu, bet jos idėja – išties netradicinė. Kūrėja siekia kelti globalias problemas. Dailininkė, savo kūriniuose vaizduojanti militaristinius atributus, karo vaizdinius ir motyvus, bando parodyti viso to beprasmiškumą.

Autorė apie savo idėją sako taip: "Taika" – tai atvirkštinė utopija, antiutopija, realybė", taikos utopiją pakeičia karo, kuris laikomas priemone pasiekti santarvę, utopija. Čia galima atrasti tam tikrą sąsają, o kartu – ir priešpriešą su prieš daugiau nei šimtmetį Italijoje gimusiu futurizmo meniniu judėjimu.

Futuristai savo kūriniuose šlovino militaristinę techniką, progresą, taip jie siekė skatinti karinius veiksmus, jautė jų svarbą. G.Balžekaitė taip pat vaizduoja karinius motyvus, tačiau jos kūriniai priešingai futurizmui pabrėžia karo beprasmiškumą, jo naikinančią, bet teigiamų pokyčių nenešančią jėgą. Pati menininkės ekspozicija kiek primena kelių skirtingų dailininkų darbus, kuriuos vienija karo tematika.

Kurdama "Taiką" G.Balžekaitė pasitelkia kelias kūrinių grupes, kurioms būdingas savitas braižas. Trys "Generolų" portretai kurti remiantis atsitiktinumu, naudojant žaislinius ginklus ir taip liejant dažus, o "Žaislai" pasižymi atsakingu potėpiu, dažų formavimu, kaip ir "Civiliai" – bejausmiai žmonių portretai. Vis dėlto tokie ekspozicijos kontrastai yra nuoseklūs – tai padeda išryškinti karui būdingą nuasmeninimą, chaotiškumą bei destrukciją. Čia militaristinių motyvų vaizdavimas tampa pacifistinių idėjų pagrindu.

Asmeniniai potyriai ir globalios idėjos, emociniai potyriai bei atmintis, pasaulio absurdiškumo idėjos – visa tai – vienoje parodoje. Dvi itin skirtingos menininkės, vedančios nuo neapčiuopiamų, išsiliejusių, abstrakčių išgyvenimų ir pojūčių iki šaltų ginklų, nuasmenintų, bejausmių veidų. Tai kuria daugiau nei tik meninių idėjų priešpriešą, bet yra puiki mankšta abiem smegenų pusrutuliams.

Kas: parodos A.Dobkevičiūtės "Būsenos" ir G.Balžekaitės "Taika".
Kur: galerijoje "101".
Kada: veikia iki gruodžio 20 d.