- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praeitą savaitę Pakuonyje rezidavęs šokėjas Petras Lisauskas kvietė pasinerti į „kąMertono“ kūrybinį procesą. Šį šeštadienį miesto istoriją prikels performansas „Prabylantys kūnai“ Kėdainiuose. Čia rezidencijų estafetę perėmė choreografė, menininkė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, kurianti su jaunaisiais miesto šokėjais.
Visą savaitę Pakuonyje rezidavęs šokėjas, menininkas Petras Lisauskas dirbo su vietos bendruomene: kvietė kelti rūpimus klausimus, pažvelgti į savo vidinį aš ir iš naujo atrasti šokio judesį. Pagrindine medžiaga čia tapo molis – ši medžiaga pasirinkta dėl jos daugiasluoksniškumo ir praktiškumo.
„Žmogus buvo sukurtas iš žemės pagal Dievo atvaizdą ir ši legenda panaši skirtingose kultūrose, religijose. Molis – puiki medžiaga, nes jis išraiškingas ir patogus naudoti ar pernaudoti“, – paaiškino P.Lisauskas.
Išsikėlę rūpimus klausimus bendruomenės nariai lipdė, o tada iš procese naudotų judesių kūrė choreografiją. Menininkas dalijasi, kad be molio rankose atkartotas judesys abstraktus, tačiau, pasitelkus fantaziją, tiek jį atliekančiam, tiek ir stebinčiam prisipildo įvairiausių prasmių, kurios ateina pagal vidinį norą matyti, mintyse esančias ar įvardytas temas.
Kamertonas – tai la nata, kuri yra atskaitos taškas dainuojantiems. Šis kūrybinis procesas kvietė pabudinti vidinius kamertonus, susipažinti su Tomo Mertono asmenybe ir, svarbiausia, šiuolaikiniu šokiu. Menininkas prisimena, kad vienas atropologų apie žmogaus prigimtį yra pasakęs: pirmiausia pradedama dainuoti, tik tada kalbėti; pirmiausia pradedama šokti, tik tada išmokstama vaikščioti. Šiandieniame pasaulyje kiekvienas turime leisti sau tai iš naujo patirti.
Šią savaitę šiuolaikinis šokis atkeliavo į Kėdainius, kur šokio menininkė, choreografė I.Puišytė-Šidlauskienė dirba su vietos jaunimu. Pasirinkę miesto vietą jaunieji šokėjai tyrinėja jos istoriją, o kūrybinėms dirbtuvėms įpusėjus jų kūnai prabils surinktais faktais.
Kūnai ir istorija susijungs per šokio vyksmą „Prabylantys kūnai“, kurio metu žiūrovai miesto erdvės istoriją galės išvysti nauju kampu. Šis performatyvus įvykis tiesiogiai įtraukia Kėdainių istoriją ir yra skirtas miesto jubiliejui.
Žmogus buvo sukurtas iš žemės pagal Dievo atvaizdą ir ši legenda panaši skirtingose kultūrose, religijose. Molis – puiki medžiaga, nes jis išraiškingas ir patogus naudoti ar pernaudoti.
„Mėgstu kurti netradicinėse erdvėse, tad Kėdainių miesto erdvės įprasminimas man labai artimas ir įdomus. Kėdainiečiai pasiūlė keletą vietovių, iš kurių pasirinkau būtent Rinkos aikštėje esantį Rotušės kiemelį: jis jaukus, jame stovi skulptūrų alėja ir slypi ne viena istorija, kurią žino tikrai ne visi. Vieta ne tik graži vizualiai, bet ir įdomi savo praeitimi. Nuvykus į pasirinktą vietą buvo labai džiugu matyti, kaip rezidencijoje dalyvaujančiam jaunimui atsivėrė fantazija. Žvelgėme ir į tai, kaip tam tikri faktai daro įtaką žmogaus emocinei būsenai, kaip reaguoja žmogaus kūnas ir iš to gimsta judesys. Taip mes kuriame ir taip mūsų kūnai prabyla kiemelyje glūdinčia istorija. Tikiu, kad tai bus išskirtinis kūrinys Kėdainiams ir miestiečiams“, – kūrybinio sumanymo užkulisiais dalijasi kūrėja I.Puišytė-Šidlauskienė ir pabrėžia, kad birželio 11-ąją 12 val. kiemelyje prabils ne tik kūnai, bet ir sienos.
Kita programos „PROmetėjas“ dalyvė Ema Senkuvienė savo meninę rezidenciją „Posūkiai“ pristatys birželio 15–16 d. 13 val., 17 d. 17 val. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre.
„PROmetėjas“ – tai šiuolaikinio šokio sklaidos programa Kauno regione. Inicijuota šiuolaikinio šokio atstovų, ji vienija regiono kultūros centrus, skatindama jų tarpusavio bendradarbiavimą ir tobulėjimą, o gyventojams suteikia kokybišką ir įvairų turinį, šiuolaikinio šokio spektaklius, menines rezidencijas ir edukacijas. Šiemet „PROmetėjas” keliauja net po dvylika vietovių.
Lietuvos kultūros tarybos, Prienų, Kauno ir Kėdainių rajonų, Kaišiadorių savivaldybės remiamą programą organizuoja Akademijos kultūros centras, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Birštono kultūros centras, Josvainių kultūros centras, Kaišiadorių kultūros centras, Kėdainių kultūros centras, Krakių kultūros centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Kauno rajono Ramučių kultūros centras, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras, Žiežmarių kultūros centras. Partneriai: Lietuvos šokio informacijos centras, Šiuolaikinio šokio asociacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio dvelksmas daugiabučių kieme
Šį savaitgalį dar galima pamatyti Petrašiūnuose eksponuojamą parodą „Širdis“. Tai tarptautinio projekto „Kultūra į kiemus“ dalis. Šįsyk menininkai nudžiugino vienos iš didžiausių Kauno seni...
-
Laipiojant po Kauno kalvas: ant Pelėdų kalno – performansas „Mano kelionė“1
Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus parodos "Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" erdvėje ant Pelėdų kalno lankytojus pasitinka Alekso Andriuškevičiaus 1992 m. sukurtas performansas „Mano kelionė“. Jis visu kūnu i&scaron...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...
-
„Baltijos kino dienos“ kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu
Rugpjūčio 23–24 dienomis Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos“. Lietuvos kino centro organizuojamas renginys šiemet kvies susipažinti su l...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris9
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
J. Kelpšas: esu slemo fanatikas1
„Baika, kai nesisek. / Baika, jeigu būni viens. / Baika, jei esi namisėda. / Baika, jei surūga piens“, – eilėraštyje „Baika“ rašo Jovaras Kelpšas, Kauno menininkų namų slemo ir literatūrinių renginių ...
-
Kompozitorė Z. Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga2
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti pilkojo amžiaus p...
-
Išrinktos kitų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės
Mažosiomis kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti Pačeriaukštė, Marcinkonys Varėnos rajone, Baraginė Marijampolės savivaldybėje ir Plungės rajone esantys Plateliai. ...
-
Kauno rajono muziejus kviečia į respublikinį folkloro festivalį1
Rugpjūčio 14–15 d. Kauno rajono muziejus kartu su programa „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoja pirmąjį respublikinį folkloro festivalį „Obelynės Žolinė 2022“, skirtą Sūduvos ir ...