Tarpukario žvaigždė

1923-ieji. Kaunas išgyvena vieną gražiausių laikotarpių – tarpukarį. Miestas atgyja, auga, keičiasi. Dalis lietuvių iš emigracijos grįžta į tėvynę. Karo negandos lieka praeityje. Tarp sugrįžusiųjų – žymi operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975). Gimusi ir mokslus baigusi Čikagoje (JAV), trečiojo dešimtmečio pradžioje solistė atvyko į Kauną.

M.Rakauskaitė, atlikusi populiariausių operų arijas, buvusi ryški ano meto kultūrinio gyvenimo veikėja, turėjusi daugybę draugų, mylėta vyrų, tarp kurių buvo Juozas Tallat-Kelpša, Faustas Kirša, Liudas Truikys – yra pamiršta.

Pianistė, mokslininkė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja prof. R.Lampsatytė kitąmet, 125-ųjų M.Rakauskaitės gimimo metinių proga, lietuvių auditorijai pristatys išsamią operos solistės biografiją, papildytą originaliomis nuotraukomis, kurių archyvą yra sukaupusi.

"M.Rakauskaitė nebuvo turtinga. Augo mylinčioje šeimoje tarp trijų seserų ir brolio. Viena jos sesuo ir vienintelis brolis pasirinko tarnystę Dievui, o vyriausioji iš seserų – Marijona – kūrėjos, mūzos kelią", – pasakoja R.Lampsatytė.

Gyvenimo spalvos

Biografijoje pianistė ves skaitytojus M.Rakauskaitės gyvenimo keliu: nuo pat jos vaikystės, kurioje skambėjo lietuvių liaudies dainos; kelionės laivu į Europą, kuriuo drauge plaukė turtingiausi ano meto žmonės; iki grįžimo į Kauną, kuriame atliko žymiąsias savo arijas: Toskos (Giacomo Puccini opera "Toska"), Aidos (Giuseppe Verdi opera "Aida"), Karmen (George'o Bizet opera "Karmen"), Mimi (G.Puccini opera "Bohema"); ją beprotiškai mylėjusių vyrų, kuriuos ji įkvėpė sukurti geriausius kūrinius; didžiosios gyvenimo meilės – L.Truikio, su kuriuo praleido paskutiniuosius 25 gyvenimo metus.

Nors gyveno nepasiturinčiai, solistė visada atrodė nepriekaištingai.

R.Lampsatytė išsamiai išnagrinėjo operos primadonos asmenybę, tačiau knygoje dėmesys bus skiriamas ir rafinuotam M.Rakauskaitės stiliaus jausmui.

"Nors gyveno nepasiturinčiai, solistė visada atrodė nepriekaištingai. Domėjosi mados tendencijomis Europoje, sekė stiliaus žurnalus, kuriuose rasdavo įkvėpimą savo pačios įvaizdžiui kurti. Mėgo raudonai dažyti lūpas ir lakuotis nagus. Jai buvo svarbu atrodyti stulbinančiai", – M.Rakauskaitę apibūdina profesorė.

Pasitikinti savimi, talentinga, puikiai atrodanti operos solistė buvo pripratusi prie aukštos gyvenimo kokybės ir intelektualų kompanijos, todėl su paprastais visuomenės nariais bendrauti vengdavo, tačiau žmonės ją mylėjo, žavėjosi ne tik dėl jos talento.

Susitikimas per atstumą

R.Lampsatytė knygą ketina papildyti M.Rakauskaitės rašyta autobiografija, taip pat savo pačios gyvenimo fragmentais.

"Mes abi gimėme Čikagoje, tačiau aš emigracijoje buvau 60 metų vėliau nei M.Rakauskaitė. Abi praleidome apie šešiolika metų toli nuo gimtinės – mus tai jungia. Aprašydama savo kelią knygoje noriu, kad jaunimas susipažintų su emigrantų gyvenimu ir jų veikla svetur. Mes lankėme lietuvių mokyklas, mus ruošė lietuvių mokytojai, puoselėjome tautinę kultūrą kaip išgalėdami – daug kas to nežino", – sako pianistė.

M.Rakauskaitės biografiją R. Lampsatytė ketina visuomenei pristatyti kitais metais. Kadangi operos primadona buvo ypatinga asmenybė – knygos apie ją pristatymas taip pat bus įsimintinas.

Profesorė užsiminė, kad M.K.Čiurlionio muziejuje bus rengiama solistės sceninių kostiumų ir operų afišų paroda, žymiausias M.Rakauskaitės arijas atliks pianistės mokinės – laukti verta.

Autorė planuoja M.Rakauskaitės biografiją adaptuoti paaugliams ir išleisti iliustratorės, knygų vaikams autorės Ulos Šimulynaitės piešiniais papildytą knygą, kuri būtų įdomi jauniesiems skaitytojams. Pastaroji knyga turėtų pasirodyti dar šiemet.