Prieš savaitę teritoriją tarp pilies bokšto ir bastėjos pradėję kasinėti Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojai užčiuopė XIV amžiaus mūro liekanas. Tačiau intriguojančias išvadas archeologai žada paskelbti vėliau, kai pilnai bus atkastas šis radinys.

„Šiuo metu nuimame sluoksnius, kurie buvo supilti XVI amžiuje statant bastėją“, - pasakojo tyrimams vadovaujantis Algirdas Žalnierius. Iškasamoje žemėje rasta XV-XVI amžiaus keramikos šukių. Vienas originalesnių radinių - molinė paukščio figūra, kuri, kaip manoma, puošė čerpėmis dengtą pilies stogą. Rasta ir pačių čerpių likučių.

Archeologinių radinių gausa pilys nepasižymi. „Šia prasme, pilis vienas nuobodžiausių objektų“, - pripažino A.Žalnierius.

Archeologiniai kasinėjimai atskiruose Kauno pilies teritorijos plotuose vykdyti ne sykį, tačiau dabartinėje tyrimų teritorijoje tokie darbai atliekami pirmą kartą. Paskutinį kartą tokio masto tyrimai buvo atlikti 1989 metais, pilies kiemo pusėje. Radiniai kaskart  papildydavo Lietuvos mūrinių pilių istoriją. 

Archeologiniai darbai prie Kauno pilies bastėjos vykdomi rengiantis atstatyti pietrytinį bokštą ir sienos fragmentus. Šiems sumanymams įgyvendinti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Apie 1,9 mln. litų, skirs vadinamasis Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas.

Plačiau apie archeloginius kasinėjimus prie Kauno pilies skaitykite ketvirtadienio "Kauno dienoje".