- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune, magistralėje griuvęs tiltas per Nerį – jau penktasis įvykis per pastarąsias dvi savaites, atkreipęs dėmesį į labai prastą infrastruktūrą keliuose, praneša LNK.
Pirmasis griuvo tiltas Kėdainiuose, rasta pažeidimų ir kitame Kėdainių tilte. Po kelių dienų uždarytas jau anksčiau sugriuvęs ir suremontuotas tiltas per Dubysą netoli Ariogalos. Dar prieš savaitę Kaune nuo to paties rekonstruojamo Miškinio tilto nugriuvo metaliniai turėklai. Ekspertai sako, kad tiltai prižiūrimai aplaidžiai ir dėliojami tik parašai. Apie prastą tiltų infrastruktūrą pokalbis su statinių saugos, priežiūros ir diagnostikos ekspertu, įmonės „Inspekta“ generaliniu direktoriumi Mantu Andriuškevičiumi.
– Kėdainių ir kitų tiltų situacija parodė, kad kažkas negerai su tiltų priežiūra ir tikrinimu. Yra du aspektai – tilto priežiūra, o kitas – kiek tiksliai nustatoma, ar tiltas saugus eksploatuoti.
– Kaip dabar nustatoma? Automobilių kelių direkcija teigia, kad tiltas buvo prižiūrimas.
– Visada kalbama apie vizualinę apžiūrą. Jeigu vizualiniai matoma, kad tilto būklė avarinė, įvardijama, kad ji bloga ir leidžiama eksploatuoti, nors gelžbetonio konstrukcijos nutrupėjusios ir laikanti armatūra plika, ji rūdija. Įvardyčiau, kad būklė – avarinė.
Sako, kad darys dažnesnes apžiūras kas kelis mėnesius, bet juk tiltas geresnis netaps. Reikia kalbėti, kodėl tiek daug tiltų įvardijami kaip blogos arba labai blogos būklės. Jie netapo tokie per dieną ar dvi. Tai tendencija, kad bet kurio statinio arba tilto, jei neužtikriname priežiūros, periodiškai neatliekami darbai, būklė gali tapti avarinė gana greitai. Gelžbetonį laikančiosios konstrukcijos, jei neapsaugotos nuo vandens, o vanduo patenka nuo važiuojamosios kelio dalies su reagentais ir druskomis, kurios neigiamai veikia, šlapdamos, šaltu sezonu užšąla ir ardo betoną. Tada armatūra rūdija ir gelžbetonį laikančioji konstrukcija neatlaiko apkrovos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar Lietuva turi technologijų, kurios padėtų pamatyti, kas vyksta gelžbetonio konstrukcijoje – tilto viduje?
– Prieš metus bandėme pasiūlyti norvegų technologiją, t. y. ultragarsinį skenerį, kuris matytų visą vidinę būklę, tačiau nesusidomėjo. Manau, turėjo susidomėti tie, kas atsakingi už būklę.
– Gal nėra žmonių, kurie suprastų, kaip reikia naudotis tokiomis technologijomis?
– To nereikia. Galima pasamdyti rangovų, kurie gali atlikti tilto kontrolę. Galima pasisamdyti specialistų iš užsienio, įrangą irgi galima pasiskolinti. Tai reikia daryti nuosekliai, kai prižiūrime tiltą ir jis nėra avarinės būklės.
– Ar teigiate, kad Lietuvoje reikėtų uždaryti dešimtis kitų tiltų, kurie lygiai taip pat labai blogos būklės?
– Jeigu nebus imtasi priemonių ir tiltus, kurie labai blogos būklės, eksploatuosime toliau, susidursime su liūdnais padariniais. Kėdainių tilto atvejis – laimingas ir apnuogina situaciją. Laimei, nėra rimtų padarinių – aukų, žuvusiųjų.
– Taip nutiko Italijoje, kai griuvo tiltas ir žuvo dešimtys žmonių.
– Tada po atlikto tyrimo paaiškėjo labai panašios priežastys. Buvo aplaidi priežiūra, įtariama tam tikra korupcija. Mes sekame tais pačiais žingsniais neatlikdami išsamios priežiūros, nesinaudodami Vakarų Europoje, Skandinavijoje naudojamomis metodologijomis. Norint nustatyti, ar tiltas tinkamas naudoti, reikia padaryti labai daug namų darbų. Dabar girdime ir matome, kad atliekamos vizualinės apžiūros – tačiau ar įmanoma jas atlikti vien tik vizualiai?
Norint nustatyti, ar tiltas tinkamas naudoti, reikia padaryti labai daug namų darbų.
– Kaip manote, kodėl tai vyksta valstybiniame sektoriuje?
– Manau, daug nekompetencijos. Kurie priima sprendimą dėl finansavimo, planavimo, irgi nesupranta, kiek atsakingas tai statinys, nekreipiama dėmesio.
– Ar per mažai asmeninės atsakomybės?
– Arba nesupratimas, arba atsakomybės stoka. Jeigu trūksta kompetencijos, ją galimą pasisamdyti, tačiau nėra ir noro, motyvacijos. Kyla mintis, kaip turi jaustis ekspertai, kurie apžiūri tiltus, mato jų avarinę būklę, kai vieną dieną sulauks skambučio, kad tiltas nugarmėjo žemyn, yra aukų. Kaip jie prisiims atsakomybę?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tylos namai“: patirtis ir individualus požiūris4
Artimojo netektis ir atsisveikinimas su juo – jautrus ir visapusiškai sunkus metas. Besirenkant įmonę, kuria pasitikėti tokią akimirką, vertėtų atkreipti dėmesį į įvairius aspektus. ...
-
Kauno savivaldybė atšventus miesto gimtadienį: keliaujame į 616-uosius metus!8
Sekmadienį, pasibaigus tris dienas trukusiai 615-ojo Kauno gimtadienio šventei, Kauno miesto savivaldybė dėkojo visiems šventės dalyviams ir svečiams. ...
-
Kauno gimtadienio svečiai sekmadienį mėgavosi švente didžiųjų Lietuvos upių santakoje4
Tris dienas trukęs Kauno miesto gimtadienis pasak jame dalyvavusių žmonių, buvo vienas geriausiai tokio masto organizuotų renginių. ...
-
Kaunas patvirtino elektromobilių krovimo įkainius, kada jie bus pradėti taikyti, neaišku12
Kauno miesto taryba šią savaitę patvirtino tvarką, kaip bus nustatomi elektromobilių krovimo įkainiai savivaldybei priklausančiose stotelėse, tačiau tikslus terminas, kada krovimas taps mokamu, dar nėra numatytas. ...
-
Aitvarų šou – neblėstantis vaikystės džiaugsmas2
Dar viena Kauno gimtadienio fiesta – kasmetinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ – vyko kitame Nemuno krante. ...
-
Kaunas rengs studiją Senamiesčio gatvėms atnaujinti10
Kaunas ieško, kas parengtų Senamiesčio gatvių atnaujinimo urbanistinę-architektūrinę galimybių studiją. ...
-
Nepraleiskite: 615-ojo Kauno gimtadienio fiesta tęsiasi!11
Zapyškyje šeštadienį 18-ąjį kartą vyks aitvarų festivalis, o iš Kauno centro į šį rajone palei Nemuną įsikūrusį miestelį pradedama plukdyti laivu. ...
-
Kauno kolegija: išskirtinis dėmesys – ne tik studijų kokybei5
Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Naujai išrinktas direktorius dr. Andrius Brusokas tikina, kad ir toliau išskirtinis dėmesys bus skiriamas studijų kokybei ir jos vystymui, moksliniams ta...
-
„Kiemų šventėje“ – Madagaskaro tarakonai ir vaišės iš P. Gražulio rankų12
Jau šeštą kartą Laisvės alėja virto didžiuliu kiemu, kuriame nusidriekė ilgiausias stalas. Vietos prie jo užteko ir senjorams, ir bibliotekininkams, ir aktoriams, ir politikams. ...
-
Turto bankas: investicijos į pažangą6
Turto bankas (TB) Lietuvoje valdo per 700 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Kaune yra apie 90 tūkst. kv. m valdomo ploto. ...