Kaip COVID-19 ne tik Lietuvoje vogė Kalėdas

Kaltas ne Grinčas

Kalėdų dovaną – kiek švelnesnius suvaržymus – gavo tų Europos šalių gyventojai, kurių valdžia nedelsdama ėmėsi draudimų, o piliečiai tam pakluso. Mes tokios dovanos nenusipelnėme.

Šiemet ne animacinio filmuko Grinčas, o COVID-19, kadenciją baigusios Vyriausybės neryžtingumas operatyviai ir griežtai reaguoti į blogėjančią situaciją, žinoma, ir mūsų pačių sąmoningumo stoka iš mūsų vagia Kalėdas. Lietuvoje vis lūkuriuota: iš pradžių – kol įvyks rinkimai, paskui – kol pasikeis valdžia.

Karantinas mažiausiai trims savaitėms įvestas nuo lapkričio 7 d., bet kai jis buvo pratęstas, ne vienas kitose šalyse gyvenantis lietuvis ironizavo: kaip galima pratęsti tai, ko dar nebuvo. Tebeveikė ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės, grožio salonai, žmonės nevaržomai vaikštinėjo, kur norėjo, o norėjo visur, lyg negirdėtų apie vis labiau plintančią ligą.

Taip priėjome prie šios dienos situacijos: Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pagal dviejų savaičių sergamumą COVID-19 100 tūkst. gyventojų įsitvirtinome antroje vietoje Europoje, o dėl antičempionų vardo varžomės su kroatais ir liuksemburgiečiais.

Kaip kitose šalyse atrodo karantinas ir kokie suvaržymai jose bus per Kalėdas?

Belgai išmoko pamokas

Palyginimui, Belgijos rodiklis pagal sergamumą COVID-19 puspenkto  karto mažesnis nei Lietuvos. "Pirma banga Belgijoje buvo žymiai rimtesnė nei Lietuvoje. Tada atrodė, kad Lietuva susitvarkė daug geriau. Bet Belgija išmoko pamokas ir geriau pasirengė antrajai bangai", – sako Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Marijauskas.

Užsikrėtimų birželį buvo mažiau nei 100 per dieną, tačiau liepą atskiruose regionuose, pavyzdžiui, Antverpeno provincijoje, jų pradėjo daugėti. Čia buvo įvesta komendanto valanda ir imta atnaujinti suvaržymus. Buvo aišku, kad tik laiko klausimas, kada ir kitur pradės kilti antroji COVID-19 banga.

Belgijos vyriausybė labai bijo Kalėdų ir Naujųjų metų, nes po jų tikrai padaugės užsikrėtimo atvejų. (Scanpix nuotr.)

Belgija buvo numačiusi kelis scenarijus, bet tai, kaip staigiai susirgimo skaičiai ėmė didėti rugsėjį–spalį, viršijo net ir patį blogiausią. Rugsėjį susirgimo atvejų daugėjo, bet mirčių buvo mažai, tad, pasakoja G.Marijauskas, į suvaržymus buvo žiūrima šiek tiek pro pirštus. Spalio pabaigoje naujų užsikrėtimų skaičius perkopė 20 tūkst. per dieną. 200 kartų daugiau, palyginti su birželiu! Testavimo centrai didino apimtis, pasiekė 60 tūkst. testų per dieną, bet vis tiek nespėjo visų priimti, tad spalio 23 d. priimtas sprendimas testuoti tik turinčiuosius aiškius simptomus. Lapkričio 2-ąją šešioms savaitėms visoje šalyje įvestas karantinas. Barai ir kavinės buvo uždaryti jau anksčiau.

Karantino priemones, pasak G.Marijausko, daugmaž galima lyginti su nuo šiandien įvestomis Lietuvoje: kur tik įmanoma – nuotolinis darbas, visos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės uždarytos, visi renginiai atšaukti (tiesa, jų ir taip jau daug nebuvo), sporto klubai, grožio salonai, kirpyklos ir panašios įstaigos uždarytos, visi restoranai, barai, kavinės liko uždaryti, išskyrus maistą išsinešti, šeimos burbulas sumažintas iki vieno žmogaus visam karantino laikotarpiui (prieš tai buvo keturi), naktį – komendanto valanda. Mokyklos, darželiai veikė gyvai, jei buvo galimybių.

Priemonės davė rezultatą: užsikrėtimų skaičiams gerokai sumažėjus po keturių karantino savaičių, nuo gruodžio 2 d. draudimai persvarstyti – nutarta pratęsti karantiną iki sausio vidurio, bet atidaryti ir ne pirmo būtinumo prekių parduotuves. Tiesa, ribojamas žmonių skaičius jose –  įeiti gali tik su vežimėliu, o jų palikta pagal parduotuvės dydį, kad vienam pirkėjui būtų 10 kv. m, apsipirkti reikia per pusvalandį, į parduotuvę turi eiti vienas. Pagrindinės prekybinės gatvės turi minios gausumo indikatorius, kurie realiu laiku pateikiami internete. Kirpyklos, grožio sektorius liko uždarytas.

Nuo aštuntos vakaro įvedama komendanto valanda. Tad, jei jau eini į kokią vakarienę, tai su nakvyne, juokauja paryžietė.

Tik vienas svečias

G.Marijauskas pasakoja, kad Belgijoje jau nuo lapkričio pradžios labai daug komunikuojama, kad šiemet Kalėdos nebus tokios, kaip visada. Rengiama daug apklausų, kaip žmonės per šventes ketina laikytis taisyklių, ir pagal naujausią – 78 proc. žadėjo laikytis.

Išimčių nebus ir nuo lapkričio 2 d. galiojančiai taisyklei, kad į namus gali pasikviesti tik vieną asmenį; vienišiems žmonėms leidžiama du. Jei kalėdinis barbekiu vyksta lauke (Belgijoje žiemos švelnesnės ir tai, nors neįprasta, bet įmanoma), galima pasikviesti daugiausia keturis svečius.

Kalėdinių mugių, kaip ir buvo paskelbta lapričio pradžioje, nebus. Belgai turi vietinių turgelių kultūrą, ir jie su apribojimais veikia. Bet, dalijasi įspūdžiais G.Marijauskas, skaičiuojama, kiek žmonių įeina ir išeina, vienpusis srautas, dėvimos kaukės, laikomasi atstumo.

Šventiniu laikotarpiu bus sustiprintos pareigūnų pajėgos. "Į kiekvienus namus neis, tačiau jei kils įtarimų dėl per daug pristatytų automobilių, triukšmo ar kitų įtartinų išorinių požymių, tikrins. Pavyzdžiui, šiuo metu yra nemažai pranešimų apie vadinamuosius karantino vakarėlius. Policija be ceremonijų juos vaiko; jei neįsileidžia gražiuoju, įeina per jėgą, apieško visus kampelius, sugaudo nespėjusius išsilakstyti dalyvius, išrašo baudas – 250 eurų asmeniui", – pasakoja Belgijoje gyvenantis lietuvis.

O šį pirmadienį prasidėjo 122 karantino vakarėlių organizatorių ir dalyvių iš Antverpeno ir jo apylinkių teismas. Prasižengėliai teisinosi, kad jiems buvę labai nuobodu gyventi, kai paskelbtas karantinas, ar kad nežinoję, jog susirinks daug žmonių. Prokuroras vakarėlių dalyvius pavadino antisocialiais ir egocentriškais. "Tai jų pačių reikalas, jei jie nori pakenkti sau. Tačiau jie kelia pavojų ir kitiems, taip pat ir savo tėvams, seneliams. Tik paskelbdami griežtas bausmes galime tikėtis, kad jie supras, jog COVID-19 nėra mitas", – flamandų VRT kanalas citavo prokurorą. Teisiamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonių dienų iki trijų mėnesių ir baudos nuo 208 iki 4 tūkst. eurų.

Pasak G.Marijausko, Belgijos vyriausybė labai bijo Kalėdų ir Naujųjų metų, nes po jų tikrai padaugės užsikrėtimo atvejų. Mokyklos pranešė, kad dvi savaites po kalėdinių atostogų mokymasis vyks nuotoliniu būdu, tik vėliau vaikai grįš į mokyklas. Baiminamasi ir trečiosios COVID-19 bangos, kuri prognozuojama vasarį.

Kalbama apie vakciną, bet kol kas atsargiai, kad nebūta sukelta  nereikalingų lūkesčių. Beje, viena "Pfizer" gamykla yra Belgijoje ir jau pasirodė pranešimų apie čia pagamintos vakcinos siuntas į Angliją.

Prancūzams – kiek laisviau

Nors ruduo Prancūzijoje prasidėjo santykinai ramiai – rugsėjį vaikai ėjo į mokyklas, suaugusieji – į darbus, bet ėmė daugėti susirgimo atvejų ir nuo spalio vidurio gyvenimas pasikeitė. "Nuo devintos vakaro įvesta komendanto valanda. Barai uždaryti, bet tiekiantys maistą galėjo dirbti, tad kai kurie vaidino, kad maitina, ir veikė. Nuo spalio 30 d. įvestas karantinas, bet šiek tiek švelnesnis, nei buvo pavasarį. Visų pirma tuo, kad nebuvo uždarytos mokyklos. Vaikai nuo šešerių metų turi būti su kaukėmis, jei būna mokykloje visą dieną, kaukių turi atsinešti tris. Pasivaikščioti galima išeiti tik valandai nuo namų nutolstant kilometrą. Išeinant iš namų reikėjo turėti specialų pateisinantį leidimą – net vedant vaiką į mokyklą, o einant į darbą – dar ir darbdavio išduotą dokumentą. Veikė tik pirmos būtinybės parduotuvės – maisto, namų apyvokos", –  pasakoja Prancūzijoje gyvenanti Goda Klimavičiūtė. Valdžia labai ragino, kiek įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Bet, pasak paryžietės, ne visi darbdaviai vertina tokį darbą, kai kuriems atrodo, kad namuose nedirbama taip, kaip biure.

Lapkričio 24-ąją prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie karantino sušvelninimo etapus, kurie priklausys nuo susirgusiųjų skaičiaus. Nuo lapkričio 28 d. atidarė visas parduotuves. G.Klimavičiūtė pasakoja, kad žmonės stovėjo eilėse, kad, visų pirma, patektų į jas, nes pagal jų dydį limituojamas pirkėjų skaičius. Kai kuriose drabužių parduotuvėse neleidžiama matuotis, nes po kiekvieno žmogaus reikėtų valyti kabinas. Didesniu spinduliu leista pasivaikščioti – 20 km ir trys valandos.

Komendanto valanda Prancūzijoje negalios tik gruodžio 24-ąją. (Jeanne Accorsini/Sipa Press nuotr.)

Nuo gruodžio 15-osios – naujas karantino sušvelninimo etapas. Jis galėjo būti paskelbtas, jei susirgusiųjų per parą ne daugiau kaip 5 tūkst. Deja, to nepavyko pasiekti, todėl ir karantinas sušvelnintas ne tiek, kiek žadėta. Nuo aštuntos vakaro įvedama komendanto valanda. Tad, jei jau eini į kokią vakarienę, tai su nakvyne, juokauja paryžietė. Bet nebereikės pateisinančių dokumentų, jei eini į darbą, pas gydytoją ar pasirūpinti žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.

Komendanto valanda negalios tik gruodžio 24-ąją. Žadėjo, kad jos nebus ir Naujųjų metų išvakarėse, tačiau dėl COVID-19 skaičių išimties nebus. Vėl leista keliauti po Prancūzijos regionus, bet prašoma Kalėdas švęsti ne daugiau kaip šešiems suaugusiesiems.

Buvo planuota atidaryti, teatrus, kino sales, sporto sales, muziejus, bet jie lieka uždaryti bent trims savaitėms. Situacija bus peržiūrima sausio 7-ąją. Barai ir restoranai vis dar uždaryti, geriausiu atveju – iki sausio 20 d.

Vakcinuoti turėtų pradėti nuo sausio trimis etapais. Bet, pasakoja G.Klimavičiūtė, prancūzai vakcinų atžvilgiu skeptiškiausi iš visų europiečių. Tad valdžios darbas bus įtikinti, kad skiepytis verta.

Apeliuoja į sąmoningumą

Estų gyvenimas šįsyk laisvesnis nei daugelio kitų šalių gyventojų. Taline gyvenantis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Vaidas Matulaitis pasakoja, kad, net nuo šios savaitės Estijoje įvedus griežtesnius naujus apribojimus, išlieka santykinai mažiau suvaržymų nei Lietuvoje ir Latvijoje. Vis dar veikia viešojo maitinimo sektorius, restoranai, barai ir kavinės priima lankytojus iki 22 val. Veikia teatrai ir kino teatrai, bet juose taikomi tam tikri ribojimai dėl žiūrovų skaičiaus, reikia laikytis atstumų, dėvėti kaukes. Nuo šios savaitės mokykloms nurodyta pereiti į nuotolinio mokymo režimą. Vaikų darželiai veiklą tęsia. Uždaromi vaikų sporto ir teminės veiklos būreliai, nebevyksta sporto renginiai ir apribota grupinė sporto veikla, išskyrus profesionalųjį sportą. Bus griežtinama kontrolė, kaip laikomasi saviizoliacijos. Jau anksčiau buvo apriboti privatūs vakarėliai ir susibūrimai.

Pratęsti griežti ribojimai Rytų Estijos Ida-Virumos regione su centru Narvoje, kur COVID-19 susirgimų skaičius maždaug dvigubai didesnis nei šalies vidurkis. Čia uždarytos visos maitinimo įstaigos, laisvalaikio ir SPA centrai, neveikia kino teatrai ir sporto salės.

"Šiuo metu Estijoje vyksta intensyvi socialinės reklamos kampanija, kurios pagrindinė žinutė yra kvietimas laikytis pagrindinių taisyklių tam, kad Estija būtų maksimaliai veikianti ir atvira", – pasakoja V.Matulaitis.

Estų gyvenimas šįsyk laisvesnis nei daugelio kitų šalių gyventojų. (Intso Kalninso/"Reuters" nuotr.)

Skirtingos būsenos

Barselonoje gyvenanti Solveiga Stankevičiūtė džiaugiasi, kad nuo pirmadienio čia dar kiek atleidžiamos vadelės – savaitgaliais bus galima judėti ne tik miesto ribose, bet ir rajone, nors kai kas protestuoja prieš tokį atlaisvinimą ir nenori leisti to daryti. Meno mokykloje mokytoja dirbanti Solveiga pasakoja kiekvieną dieną viešuoju transportu važiuojanti į darbą, mokykloje vaikai neserga, net šiam metų laikui įprastos persišaldymo ligos pradingo.

Tebegalioja įstatymas nuo 22 val.būti namie, bet švenčių metu žadama jį kiek švelninti. Pradeda dirbti garsus Liceu operos teatras, bet maksimaliai galės būti 1 tūkst. žiūrovų. Atdaromi dideli prekybos centrai, bet įleidžiama 30 proc. ankstesnio pirkėjų srauto. Mažos parduotuvės dirbo ir iki šiol. Restoranai toliau dirba iki 22 val., o katalonai įprastai 21 val. tik pradeda valgyti.

Išimčių nebus ir nuo lapkričio 2 d. galiojančiai taisyklei, kad į namus galima pasikviesti tik vieną asmenį; vienišiems žmonėms leidžiama du.

Vokietijoje atsargiai buvo žadėtos laisvesnės Kalėdos. Tačiau per pastarąją savaitę COVID-19 ėmė smarkiai plisti ir nedelsiant įvesti nauji suvaržymai, nors pagal dviejų pastarųjų savaičių sergamumą lietuviai vokiečius vis dar lenkia 3,5 karto.

Nuo trečiadienio uždarytos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės, kirpyklos ir mokyklos. Įstaigos raginamos leisti darbuotojams dirbti namuose arba eiti atostogų. Bus uždrausta viešose vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais, taigi negalės dirbti ir daug pirkėjų prieš Kalėdas sulaukiantys karšto vyno kioskai. Vokietija jau lapkritį uždarė laisvalaikio ir kultūros centrus, restoranai, barai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos maistą ir gėrimus gali parduoti tik išsinešti. O Nyderlandai puolė įvesti griežtus draudimus tik šią savaitę. Kiti, atvirkščiai, jau gali leisti sau kiek laisviau atsikvėpti. Ne tik griežti, bet ir anksti įvesti suvaržymai duoda rezultatą. Pavyzdžiui, dar prieš porą savaičių pagal sergamumo rodiklius Austrija buvo karščiausias COVID-19 židinys Europoje, o dabar proporcingai gyventojų skaičiui sergančiųjų 2,5 karto mažiau nei Lietuvoje. Tad austrai dėl savo valdžios ryžtingumo ir savo sąmoningumo verti šiokių tokių Kalėdų dovanėlių – vėl veikia visos parduotuvės, švelnėja ir kiti suvaržymai.