Į Paryžiaus ligonines penktadienio vakarą pateko 300 sužeistų žmonių. Trečdalio jų būklė buvo labai sunki. Prancūzijos sostinės medicinos pagalbos pareigūnai tikino, kad pakanka pajėgų padėti visiems nukentėjusiesiems. O kaip būtų pas mus?

Medikai reiškia užuojautą

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos narys profesorius Alvydas Laiškonis ne kartą yra dirbęs įvairiose Prancūzijos ligoninėse. Savaitgalį jis išsiuntė užuojautos laiškus kolegoms, gyvenantiems Paryžiuje.

"Vieni mano pažįstamų kolegų gyvena netoli žudynių vietos. Visi yra sukrėsti. Mano draugai tose ligoninėse, į kurias vežė sužeistuosius, nedirba", – pasakojo profesorius A.Laiškonis, šeštadienį dalyvavęs tyliame mitinge Vilniuje, prie Prancūzijos ambasados.

Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos ir Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis sutiko atsakyti į klausimus, kaip dirbtų mūsų miesto medikai, ištikus ekstremaliems įvykiams.

– Jei mūsų miestą ištiktų panaši, kaip penktadienį paryžiečius ir jų svečius ištikusi, tragedija, ar sužeistieji būtų vežami į Kauno klinikas?

– Kaune yra keturios ligoninės, turinčios priėmimo ir skubios pagalbos skyrius. Kiekvienoje ligoninėje yra veikiančios operacinės, todėl pirmiausia skubios pagalbos tarnybos pradėtų skirstyti pacientus ir sunkiausiuosius vežtų į Kauno klinikas, o lengvesnius – į kitas ligonines. Nebūtų gerai, jei visas srautas būtų nukreiptas į vieną ligoninę. Be abejonės, tokiu atveju ji būtų perpildyta. Ekstremalių situacijų vadyba reikalauja pradėti skirstyti ligonius pagal sužeidimų sunkumo laipsnį ir patologiją.

Manau, kad įvykio vietoje būtų įkurtas sveikatai ekstremalių  situacijų centras, suburtas štabas, kuriame tikriausiai dalyvautume ir mes, kaip didelės ligoninės gydytojai. Štabe taip pat būtų greitosios medicinos pagalbos tarnybų, policijos, ugniagesių gelbėtojų atstovų. Jei įvyktų taip, kaip įvyko Prancūzijoje, greičiausiai dayvautų ir kariuomenės atstovai. Kartu koordinuotume pacientų logistiką, srautus pagal jų būklę, jos sunkumą ir turimus rezervus.

– Vis dėlto Kauno klinikoms tektų didžiausias krūvis? Ar jį pakeltumėte?

– Taip, mums tektų sunkiausi ligoniai, nes rezervų turime daugiau nei kitos ligoninės, ir plotai pas mus didesni, ir įrangos daugiau. Greičiausiai būtume atraminė ligoninė, kuriai tektų didžiausias darbo krūvis. Atsakomybės tikrai nesikratytume.

– Skubios pagalbos skyriuje darbo krūvis ir dabar labai didelis, ligoniai sako, kad kartais tenka ilgai laukti. Būtų pasitelkta papildomų pajėgų?

– Prancūzijoje tą pačią minutę, kai prasidėjo žudynės, ligoninėse papildomų darbuotojų nebuvo. Esant ekstremaliai situacijai, pirmiausia būtų sutelkti tuo metu budintys ligoninės darbuotojai – chirurgai, traumatologai ir visi kiti, budinčios slaugytojos iš kitų skyrių. Visi būtų pritraukti padėti susiklosčius tokiai situacijai.

– Traumas patyrusius ligonius neretai tenka operuoti. Operacinių vietų pakaktų?

– Operacinių yra Traumų centre, Chirugijos ir kitose klinikose. Pirmomis minutėmis nebūtų pakankamai chirurgų, nes vieną operaciją turi atlikti ne mažiau kaip du šios srities specialistai. Ne kiekvienas atvežtas ligonis iš karto guldomas ant operacinio stalo. Pirmiausia įvertinama būklė ir pagalba neatidėliojant suteikiama tiems, kuriems ji svarbi gyvybiškai. Ir dabar taip darome. Lengvai sužeistieji turėtų palaukti ir tai nėra tragedija, taip yra visame pasaulyje. Principas toks – pirmiausia padėti mirštantiesiems, kuriems pagalba gyvybiškai svarbi šią minutę, o po to imtis kitų. Ekstremalių situacijų atveju visaip gali būti, pagalba priklauso nuo masto. Būna tragedijų, kurioms negali būti pasiruošęs. Ir Prancūzijoje toks didelis nukentėjusiųjų skaičius buvo netikėtas. Nė viename vadovėlyje nėra parašyta, kad galėtų būti tiek daug nukentėjusiųjų vienu metu. Paryžiuje ligoninių yra daug ir pagalbą teikė ne viena jų.

– O kaip būtų su lovomis Kauno klinikose? Jų rezervo nėra?

– Lovų suorganizuotume, pasidaliję ligonių srautus. Tie, kurie galėtų pasėdėti, būtų pasodinti, o kuriems reikia gultis į lovą, būtų paguldyti. Tai būtų iššūkis, bet Kauno klinikų miestelyje vietos tikrai atsirastų visiems.

– O jeigu būtų panaudotas bakterinis ginklas?

– Tokiu atveju atraminė būtų Infekcinių ligų ligoninė. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje valdytume srautus. Be to, bakterinis ginklas nesukeltų tokių padarinių, kaip, pavyzdžiui, šūvis į krūtinę ar bombos sprogimas. Pacientų srautas būtų lėtinis ir vadovautumės kitais principais.